SENJORAI
IR JUNIORAI
Petras KATINAS
|
Jauniaus AUGUSTINO piešinys
|
Kai kurie politikai ir politologai, sužinoję,
kad vadinamųjų socialdemokratų vedlys po septyniolikos atkurtosios
nepriklausomybės metų pagaliau traukiasi iš nomenklatūrininkų partijos
vado pareigų, ėmė džiūgauti ir skelbti, jog pagaliau baigėsi labai
ilgai užsitęsusi Brazausko epocha. Vargu ar pagrįstas toks optimizmas.
Beje, tai, atrodo, suvokė ir patys epochos pabaigos skelbėjai.
Istorinio partijos suvažiavimo išvakarėse jie jau ėmė samprotauti,
kad anas ir toliau diktuos savo valią ne tik naujajam gensekui,
bet ir visai Lietuvai. Na, gal ir ne pats, bet diktuos tie, kurie
už jo stovi ir su amžinuoju sieja savo viltis bei tikslus. Tai
galima suprasti ir iš A.Brazausko pasiūlyto savo įpėdinio premjero
G.Kirkilo išmąstymų. Jis prabilo, kad prie partijos vadovybės vertėtų
sukurti kažkokią senjorų tarybą, su kuria tarsis visais svarbiausiais
valstybės politikos klausimais.
|