Atnaujintas 2007 gegužės 25 d.
Nr.40
(1537)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

„Šventoji Dvasia,
įkvėpk mus skelbti
Jėzų visa esybe!“

Išbarstyta rožė

Lietuvos vyskupų
laiškas Lietuvoje
lankantis
šv. Kūdikėlio Jėzaus
Teresės relikvijoms

Vyskupų
Konferencijos
posėdyje

Šeimų šventė

Palikimas

Priimti širdimi
ir tikėjimu

Iškrypėlių vaivorykštė

Sakralinės muzikos
festivalis

Šv. Kūdikėlio
Jėzaus Teresės relikvijos
kelionę po Lietuvą pradėjo nuo Vilniaus

Šv. Teresėlės relikvijų
sutikimas Lukiškių aikštėje

Šv. Teresėlės relikvijos, jos mylėtojų iniciatyva atvežtos iš Vokietijos, o gegužės 17-ąją pasiekusios Klaipėdą ir iškilmingai priimtos Paštuvos karmeličių vienuolyne, jau kitą dieną, gegužės 18-ąją, buvo iškilmingai sutiktos Vilniuje, Lukiškių aikštėje. Taip prasidėjo šventosios Teresėlės relikvijų piligrimystė po Lietuvą.

Tikintieji, susirinkę į Lukiškių aikštę, sutiko mikroautobusu atvežamą relikvijorių su šventosios palaikais. Orkestrui grojant maršą seminaristai relikvijorių pastatė ant aikštėje įrengtos pakylos. „Ąžuoliuko“ chorui sugiedojus garbės himną Gloria, buvo perskaityta šv. Kūdikėlio Jėzaus ir Švč. Veido Teresės (1873–1897) biografija. Ši vienuolė karmelitė, pati jauniausia Bažnyčios mokytoja, – viena žinomiausių šventųjų. Ji dar vadinama šv. Terese iš Lizjė (pagal vietovę Prancūzijoje), Terese Lizjiete, Karmelio Gėlele ar tiesiog Teresėle. Ji yra Prancūzijos ir pasaulio misijų globėja, ją gerbia ir kitų krikščioniškųjų konfesijų išpažinėjai ir netgi nekrikščionys. Visuotinė Bažnyčia ją mini spalio 1 dieną.


Popiežiaus mokymas apie atsakingos jaunystės uždavinius

Mindaugas BUIKA

Benediktas XVI pasveikino
susitikimo metu atliktos
meninės programos dalyvius

Bendravimo su jaunais žmonėmis tradicija

„Jei nori būti tobulas, eik, parduok, ką turi, išdalyk vargšams (...) Tuomet ateik ir sek paskui mane“ (Mt 19, 21), – šį Jėzaus patarimą turtingam jaunuoliui, panorusiam sužinoti, kaip laimėti amžinąjį gyvenimą, komentavo popiežius Benediktas XVI savo įspūdingoje kalboje per susitikimą su jaunimu, surengtą jo neseniai pasibaigusio vizito Brazilijoje metu. Šventasis Tėvas kvietė vaikinus ir merginas neleisti tuščiai laiko, bet prasmingai džiaugtis gyvenimu kuriant teisingą ir brolišką visuomenę, kurioje būtų gerbiamos vertybės.


„Niekada nebuvo nė minties, kad padariau klaidą pasirinkęs kunigystę“

Apaštalinis protonotaras
prof. habil. dr. Vincas Jonas Bartuška

Ankstyvą gegužės 13-osios sekmadienio rytmetį Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčioje buvo didelės iškilmės – šios parapijos rezidentas apaštalinis protonotaras, profesorius, bažnytinės teisės habilituotas daktaras jubiliatas Vincas Jonas Bartuška minėjo kunigystės 65-ąsias metines. Ta proga jubiliatas kartu su vyskupu Juozu Žemaičiu, MIC, ir šios bažnyčios klebonu mons. Juozu Pečiukoniu aukojo šv. Mišias, o jį pasveikinti atėjo Marijampolės apskrities viršininkas Albinas Mitrulevičius, Marijampolės miesto meras Rolandas Jonikaitis ir jo pavaduotojas Vidmantas Brazys, Seimo narys Algis Rimas bei gausus parapijiečių, ypač tų, kurie visada dalyvaudavo savo mylimo kunigo sekmadienio rytais aukojamose šv. Mišiose, būrys. Spalio 21 dieną švęsiantis savo gyvenimo 90-metį apaštalinis protonotaras V.J.Bartuška yra labai įdomios biografijos žmogus.


„Mojava“ Zimnickų sodyboje

Bronius VERTELKA

Užgesti Nibragalio kaimo
etnografiniam ansambliui neleidžia
(iš kairės) Petronėlė Kurulienė,
Miežiškių kultūros centro liaudies
kanklininkių ansamblio „Sigutė“
vadovė Vida Grikšelienė,
jos dukra Indrė
ir mama Stasė Burkauskienė

Dvyliktus metus rengiama Nibragalio kaimo „mojava“ – tai grįžimas į savo praeitį, prie savo šaknų. Šį kartą ji vyko ne paskutinį gegužės savaitgalį, kaip būdavo anksčiau, bet priešpaskutinį to mėnesio šeštadienį.

Neleido iširti ansambliui

Atgaivinti tai, kas vykdavo senesniais laikais, pavyko dabartinei Nevėžio bendruomenės namų vadovei Stasei Eigirdienei, kilusiai iš Viešintų ir 40 metų gyvenančiai Limeikiuose. Atvykusi į šį kraštą, jos šeimininkė buvo nibragalietė. Iš šios lūpų ir išgirdo apie patį Nibragalio kaimą. Ten nesilankiusi žinojo, kas daro gerą alų, kas turi gražų balsą, kieno darbščios rankos. Stasė sugebėjo suburti Nibragalio kaimo etnografinį ansamblį, kuris išgarsėjo Lietuvoje. Bet laikas retino ansamblietes. Iš vyresniųjų tebedainuoja seserys Kuncytės – Stasė Burkauskienė ir Petronėlė Kurulienė.


Dzūkijos ašara skaidri

Į šventę atvyko Lenkijos Beržininkų
pasiuntinių delegacija

KUČIŪNAI. Neeilinę katalikišką iškilmę šventė Lazdijų rajono Šv. Kazimiero parapijos tikintieji, aplinkinių parapijų ir tolimesnių vietovių žmonės, kunigai. Kučiūnų parapijai sukako šimtas metų. Dvi šviesias mėlyno dangaus dienas vykusioje šventėje buvo prisiminta Kučiūnų praeitis, kalbėta apie šias dienas, kreiptas žvilgsnis į ateinantį metą. Viskas tarpusavyje siejasi – žengti žingsniai, padaryti darbai, viltinga ateitis su tikėjimu į Aukščiausiojo malones ir mūsų pačių pastangos būti geresniais, šviesesniais.


Ilgamečio klebono pagerbimas

Procesijoj priekyje – buvęs
ir dabartinis parapijos klebonai
kanauninkai Pranas
Liutvinas ir Deimantas Brogys

AUKŠTOJI PANEMUNĖ. Sekmadienį, gegužės 20 dieną, Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijoje buvo sujudimas – prieš patį vidudienį šventiškai nusiteikę parapijiečiai mažais, didesniais pulkeliais plaukė į savo šventovę, kurioje vyko Šeštinių pamaldos ir ilgamečio parapijos klebono, kanauninko, teologijos licenciato Prano Liutvino 80-mečio minėjimas ir pagerbimas. Jubiliatas kan. P.Liutvinas, šventiškai nusiteikęs, pasitiko svečius, buvusius Kunigų seminarijos bendrakursius – vyskupus emeritus Juozą Žemaitį, MIC, ir Juozą Preikšą, monsinjorą Juozą Užupį. Pasveikinti savo buvusį dėstytoją atvyko Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, SJ, atiduoti pagarbą atvyko gerbiamo kanauninko broliai: Vincas, Antanas bei Jonas, giminaičiai.


Šiluvos Švč. Mergelės Marijos paveikslo kelionė

Paveikslą sutiko Eržvilko vaikai

VADŽGIRYS. Šv. Juozapo bažnyčioje gegužės 12-ąją iš Seredžiaus atkeliavusi Šiluvos Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslo kopija čia buvo iki gegužės 20 dienos. Tomis dienomis klebonas kun. Virgilijus Rutkūnas šv. Mišias aukojo įvairiomis intencijomis, jis taip pat padovanojo paveikslo kopijas „Caritas“ mokyklai, paštui, bibliotekai, bendruomenės centrui, bažnyčios patarnautojams. Prie Šiluvos Švč. M.Marijos paveikslo Pirmąją Komuniją priėmė 21 parapijos vaikas.


Šv. Monikos atlaidai

Procesijoje aplink bažnyčią
eina jaunieji šauliai

RYLIŠKIAI. Gegužės 13 dieną, sekmadienį, Šv. Monikos bažnyčioje vyko Šv. Monikos atlaidai, į kuriuos buvo pakviesti ir Alytaus jaunieji šauliai. Šaulius į atlaidus pakvietė Alovės ir Ryliškių parapijų klebonas, Alytaus AŠR kapelionas kun. Stanislovas Stankevičius.

Ryliškių kaime prie alytiškių būrio prisidėjo dar keletas Alytaus rajono 10-os kuopos Makniūnų būrio jaunųjų šaulių. Juos pasitiko klebonas kun. S.Stankevičius ir pasidžiaugė, jog šv. Mišiose dalyvauja ne tik nuolatiniai bendruomenės nariai, bet ir jaunimas iš Alytaus.


Knyga apie vyskupą

Bronius VERTELKA

Jaunajam muzikantui Jonui
Kublickui padėką pareiškė
vyskupas emeritas Juozas Preikšas

Pernai lapkritį Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje buvo pristatyta istoriko Juozo Brazausko knyga „Žodžiai“. Vysk. K.Paltaroko vidurinės mokyklos mokytojas ekspertas į ją sudėjo tai, kas buvo pasakyta apie vyskupą emeritą Juozą Preikšą.

Gegužės 6-ąją toje pačioje salėje vyko jau kitos knygos – „Vyskupas Juozas Preikšas“ – pristatymas. Knygą apie ganytoją, kilusį iš Griškabūdžio parapijos, parašė kaunietė muziejininkė ir žurnalistė Irena Petraitienė.


Šviesa ateizmo naktyje

Stasė BELICKIENĖ

Minėjimo Birštono viešojoje
bibliotekoje dalyviai. Kairėje –
direktorė Alina Jaskūnienė

Šiemet minime „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“, pradėtos leisti 1972 metais, 35 metų ir žurnalo „Rūpintojėlis“, pradėto leisti 1977-aisiais, 30 metų jubiliejus.

Jau tapo tradicija Birštono viešojoje bibliotekoje paminėti šių leidinių jubiliejus: „Katalikų Bažnyčios kronikos“ 20 metų jubiliejus buvo paminėtas 1992-aisiais, vėliau, 2002 metais – „Rūpintojėlio“ 25-metis. Šiemet bibliotekoje G.Mačiutės iniciatyva surengta paroda apie pogrindžio spaudos istoriją.


Gyvenęs Kristui ir Bažnyčiai

Vargdienių seserų kongregacijos
vienuolė s. Viktorija pasakojo
apie Palaimintojo arkivyskupo
J.Matulaičio gyvenimą
Autoriaus nuotrauka

Stasio Ylos knyga „Jurgis Matulaitis“ pirmą kartą pasirodė 1977 metais Amerikoje. Antrasis jos leidimas į skaitytojų rankas pateko 1993-iaisiais. Trečiojo, dar spaustuvės dažais kvepiančio, leidimo S.Ylos knygos „Jurgis Matulaitis“ pristatymas vyko gegužės 8-ąją Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos galerijoje „Antrasis aukštas“. Renginyje dalyvavo Vargdienių seserų kongregacijos vienuolės s.Ignė ir s. Viktorija bei Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas.


Maskvos katalikų arkivyskupas sveikina Rusijos Stačiatikių Bažnyčių susijungimą

Maskvos atstatytoje Kristaus
Išganytojo katedroje, kuri buvo
susprogdinta Stalino nurodymu,
iškilmingai pasirašytas Maskvos
patriarchato ir Rusijos Stačiatikių
Bažnyčios užsienyje suvienijimo
aktas. Dokumentą pasirašė
Maskvos patriarchas Aleksijus II
ir Niujorko rusų stačiatikių
metropolitas Lauras, kuris
yra Rusijos Užsienio Stačiatikių
Bažnyčios dvasinis vadovas

Rusijos Katalikų Bažnyčia džiaugiasi užsienyje veikiančios Rusijos Stačiatikių Bažnyčios susivienijimu su Maskvos patriarchatu. Taip Maskvos arkivyskupas Tadeušas Kondrusievičius komentavo diasporoje veikusios Rusijos Stačiatikių Bažnyčios grįžimą į Maskvos patriarchatą.

Tai labai svarbus įvykis Rusijos Stačiatikių Bažnyčiai, nes juo užbaigiamas ilgas susiskaldymo laikotarpis, sakė arkivyskupas. Krikščionys vienydamiesi vykdo Jėzaus valią, nes Jėzus meldžia, kad visi būtų viena. Šis susivienijimas svarbus ir dėl to, kad Rusijos Bažnyčia yra pasiryžusi ginti dabartinio pasaulio akivaizdoje mūsų visų krikščioniškas šaknis ir, dabar jai susivienijus, jos balsas bus dar stipresnis. „Susivienijimas svarbus dar ir dėl to, – tęsė arkivyskupas, – kad daug rusų stačiatikių gyvena toli už savo tėvynės. Jiems reikia sielovadinės globos, ir ši Bažnyčios misija dabar, po susivienijimo, bus sklandesnė. Aš, kaip katalikas, džiaugiuosi šiuo Rusijos Bažnyčios laimėjimu ir linkiu jai stiprybės ir drąsos skelbiant Kristų ir ginant krikščioniškas vertybes.“


SENJORAI IR JUNIORAI

Petras KATINAS

Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Kai kurie politikai ir politologai, sužinoję, kad vadinamųjų socialdemokratų vedlys po septyniolikos atkurtosios nepriklausomybės metų pagaliau traukiasi iš nomenklatūrininkų partijos vado pareigų, ėmė džiūgauti ir skelbti, jog pagaliau baigėsi labai ilgai užsitęsusi Brazausko epocha. Vargu ar pagrįstas toks optimizmas. Beje, tai, atrodo, suvokė ir patys „epochos pabaigos“ skelbėjai. „Istorinio“ partijos suvažiavimo išvakarėse jie jau ėmė samprotauti, kad anas ir toliau diktuos savo valią ne tik naujajam gensekui, bet ir visai Lietuvai. Na, gal ir ne pats, bet diktuos tie, kurie už jo stovi ir su „amžinuoju“ sieja savo viltis bei tikslus. Tai galima suprasti ir iš A.Brazausko pasiūlyto savo įpėdinio premjero G.Kirkilo išmąstymų. Jis prabilo, kad prie partijos vadovybės vertėtų sukurti kažkokią „senjorų tarybą“, su kuria tarsis visais svarbiausiais valstybės politikos klausimais.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija