Pirmasis puslapis
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Ora et labora
Pasaulis
Požiūris
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Popiežiaus mokymas apie atsakingos jaunystės uždavinius

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI buvo patenkintas jį džiaugsmingai sutikusiu Brazilijos jaunimu

Benediktas XVI pasveikino susitikimo metu atliktos meninės programos dalyvius

Vienuolės, sutikdamos Popiežių, laiko plakatą, kuriame parašyta „Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu“

Susitikimo su Popiežiumi metu „Pacaembo“ stadionas buvo perpildytas vaikinų ir merginų, atvykusių ne tik iš Brazilijos, bet ir iš kitų Lotynų Amerikos šalių

Šventajam Tėvui skirtoje meninėje programoje buvo ir vietinės indėnų kultūros elementų

Seserys vienuolės aktyviai reagavo į Šventojo Tėvo pasveikinimą jauniesiems žmonėms

Seserys vienuolės rodė ypatingą entuziazmą susitikime su Šventuoju Tėvu AFP, AP ir Reuters nuotraukos

Bendravimo su jaunais žmonėmis tradicija

„Jei nori būti tobulas, eik, parduok, ką turi, išdalyk vargšams (...) Tuomet ateik ir sek paskui mane“ (Mt 19, 21), – šį Jėzaus patarimą turtingam jaunuoliui, panorusiam sužinoti, kaip laimėti amžinąjį gyvenimą, komentavo popiežius Benediktas XVI savo įspūdingoje kalboje per susitikimą su jaunimu, surengtą jo neseniai pasibaigusio vizito Brazilijoje metu. Šventasis Tėvas kvietė vaikinus ir merginas neleisti tuščiai laiko, bet prasmingai džiaugtis gyvenimu kuriant teisingą ir brolišką visuomenę, kurioje būtų gerbiamos vertybės.

Iš visų gegužės 9-14 dienomis atliktoje kelionėje į Lotynų Amerikos didžiausią šalį sakytų vienuolikos kalbų ir homilijų, Benedikto XVI pokalbis su jaunimu San Paulo priemiesčio Pacaembu stadione buvo vienas įsimintiniausių. Taip jau susiklostė, kad nuo pat pontifikato pradžios 80-mečiui Popiežiui tenka dažnai kreiptis į gausių jaunų žmonių minią, ir jis jau sukaupė nemažą patyrimą. Iš tiesų prieš porą metų, per tuometinio kardinolo Jozefo Ratcingerio vadovautas Dievo tarno Jono Pauliaus II laidotuves, didžioji dauguma dalyvavusių piligrimų buvo iš viso pasaulio pagerbti didžiojo Popiežiaus atvykę jaunuoliai. Gausu jų buvo ir per Benedikto XVI inauguracijos šv. Mišias, kuriose jis išsakė daug padrąsinančių žodžių jauniesiems katalikams. Pagaliau pirmoji Šventojo Tėvo kelionė į užsienį, į gimtąją Vokietiją, taip pat buvo skirta dalyvauti Pasaulio jaunimo dienų renginiuose.

Kad jauni žmonės pamėgo popiežių Benediktą XVI, buvo galima pastebėti ir iš entuziastingo jo sutikimo San Paule, nes 40 tūkstančių vietų Pacaembu „Paulo Mačado de Karvaljo“ stadionas buvo aiškiai per mažas – Brazilijoje ir tame pačiame San Paule yra žymiai didesnių stadionų – ir atvykęs iš visos Lotynų Amerikos jaunimas sausakimšai užpildė ne tik tą areną, bet ir aplinkines gatves bei aikštes. Kaip paprastai tokiais atvejais, susitikimo liturginius elementus papildė specialios choreografijos parengti šokiai ir giesmės. Puikiai atrodė pastatytas didelis balto balandžio formos altorius, spindintis galingų prožektorių šviesoje.

Pradėjęs aiškinti minėtą Evangelijos pagal Matą epizodą (Mt 19, 16-22), kuriame kalbama apie nekantrų jaunuolį, norintį išgirsti Jėzaus pamokymą, Benediktas XVI sakė, kad tame jaunuolyje jis mato dabar susirinkusius jaunus žmones iš Brazilijos ir visos Lotynų Amerikos. „Jūs norite išgirsti pačio Jėzaus žodžius, išsakytus Popiežiaus balsu“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis paaiškino, kad į jaunuolio klausimą – ką daryti, kad būtų laimėtas amžinasis gyvenimas, – reikėtų įsigilinti suvokiant, jog iš esmės tai klausimas apie tai, kaip jaunam žmogui prasmingai nugyventi jam dovanotą žemiškąjį gyvenimą, kad patektų į amžinybę.

Priimti Dievo nešamą gėrį

Taigi jaunuolio klausimas Evangelijoje pagal Matą yra ne tik apie ateitį, bet apie gyvenimą „čia“ ir „dabar“, kuris kaip tik garantuotų trokštamą ateitį. „Jį būtų galima suformuluoti šitaip: ką turiu daryti, kad mano gyvenimas turėtų prasmę? – aiškino Popiežius. – Kaip turėčiau gyventi, kad skinčiau visus gyvenimo vaisius? Arba vėl: ką turiu daryti, kad mano gyvenimas nebūtų praleistas tuščiai?“ Be abejonės, tik vienintelis Jėzus ir gali duoti tą atsakymą, nes Jis yra amžinojo gyvenimo garantas ir žemiškojo gyvenimo pilnutinės prasmės davėjas.

Evangelijoje norintis paaiškinimą gauti jaunuolis tai supranta, jis priima Jėzų kaip gėrį, kaip „Mokytoją, kuris neapgauna“. Kadangi klausimu liečiama egzistencija, tai iš esmės klausiantis jaunas žmogus Jėzuje Kristuje priima Dievą, norėdamas tapti atviru Jo mokymo gėriu. Ir štai čia popiežius Benediktas XVI duoda pirmąjį svarų patarimą jauniesiems žmonėms, jo klausiusiems Pacaembu stadione: „Jėzus užtikrina mus, kad vien tik Dievas yra gėris.

Būti atviru gerumui, vadinasi, priimti Dievą“. Šitaip Jėzus kviečia mus matyti Dievą visuose reiškiniuose, visur, kas vyksta, taip pat ir ten, kur dauguma šių dienų žmonių mato tik Dievo nebuvimą. Jeigu sugebėtume matyti visą gėrį, kuris yra pasaulyje, jei sugebėtume džiaugtis tuo gėriu, kurį Dievas mums dovanoja, mes nepaliautume artėti prie Dievo, Jį šlovinti ir Jam dėkoti, nes „Jo džiaugsmas yra mūsų stiprybė“.

Tačiau žmonių pažinimas dėl jų nepakankamo tobulumo yra tik dalinis. „Suprasti, kas yra gera mums, reikalinga pagalba, kurią Bažnyčia siūlo daugeliu atvejų, ypač per katechezę“, – aiškino Popiežius. Pirmąją katechezę jį klausiančam jaunuoliui, o kartu ir visiems žmonėms duoda pats Jėzus, nurodydamas Dešimties Dievo įsakymų, Dekalogo, laikymosi privalomą. Įsakymai garantuoja žmogiškojo gyvenimo autentiškumą, jie yra kelias, vedantis pas Dievą, tai yra į amžinąjį gyvenimą. Tik svarbu Dievo įsakymus ne tik pažinti, bet ir liudyti juos gyvenime.

„Įsakymai mums nėra primesti iš išorės, jie nesumažina mūsų laisvės. Priešingai, jie yra stiprios vidinės paskatos, vedančios į teisingą veikimą“, – sakė Benediktas XVI. Žmogaus prigimtis ir turima malonė motyvuoja veikimą savajam potencialui įgyvendinti, ir Dekalogo laikymasis tai garantuoja. „Nuo jaunystės laikų mes esame tas, kuo norime būti. Mes esame, jeigu taip galima pasakyti, savo rankų darbo rezultatas“, – kalbėjo Šventasis Tėvas, ne kartą pertraukiamas pritarimo šūksnių ir garsių plojimų.

Savuoju liudijimu būti jaunimo apaštalais

„Evangelijoje minimas jaunuolis sako Jėzui, kad jis ištikimai laikosi Dievo įsakymų, ir Išganytojas į jį žvelgia su meile. Tas jaunuolis yra geras žmogus, jis eina Dievo nurodytu keliu. O jūs, jauni Brazilijos ir Lotynų Amerikos žmonės, ar atradote tai, kas yra gera? Ar sekate Viešpaties įsakymus? Ar išsiaiškinote, kas yra vienas tikras kelias į laimę?“ – retoriškai klausė Benediktas XVI. Jis priminė, kad jaunystės metai yra pasirengimas ateičiai, tačiau „rytdiena“ daug priklauso nuo to, kaip nugyventa „šiandiena“. Todėl jauni žmonės neturi tuščiai eikvoti brangaus laiko ir neprarasti atsakomybės jausmo jaunystės džiugesyje.

O pavojų, baimės ir vilties dabarties gyvenime yra daug, ir tai jaunimo sielovadininkams kelia didelį nerimą. Žmonės bijo mirties, bijo nesėkmių, bijo, jog nugyvens gyvenimą nesuradę savo tikrojo pašaukimo. Šiandien yra konstatuojamas didelis jaunų žmonių mirtingumas, tarp jų paplitęs smurtas, narkomanija, alkoholizmas, seksualinis palaidumas. Yra daugybė vaikinų ir merginų, kurie blaškosi gyvenime, nežinodami, ko siekti, yra visiškai pasimetę. Dėl to dabar neretai yra kalbama apie „prarastą jaunimą“.

Bet popiežiaus Benedikto XVI įsitikinimu, jo klausytis susirinkę jauni katalikai žino, ko nori gyvenime, ir į juos Kristus, taip pat ir Popiežius gali žvelgti su meile ir pasitikėjimu. „Jūs esate Bažnyčios jaunimas. Todėl jus siunčiu didžiajai evangelizacijos misijai tų vaikinų ir merginų, kurie yra pasiklydę šiame pasaulyje, kaip kaimenė be ganytojo. Būkite to gyvenimo apaštalai, kvieskite juos eiti su jumis, įgyti tokį pat tikėjimo, vilties ir meilės patyrimą, sutikti Jėzų, kad galėtų jaustis tikrai mylimi, priimti ir galintys galutinai realizuoti savo potencialą“, – ragino Šventasis Tėvas. Tada ir jie galės atrasti garantuotą Dekalogo kelią, kuris juos atves pas Dievą.

Jauniesiems katalikams Popiežius priminė, kad jie gali būti vertingi „naujos visuomenės kūrėjai“, jei praktikuos visuotines moralines vertybes. Tačiau „gyvybiškai svarbi“ yra nuolatinė žmogiškoji ir dvasinė formacija, nes pasirengimo stoka juos nesunkiai gali padaryti materializmo ir sekuliarizmo aukomis. „Būkite vyrai ir moterys, kurie yra laisvi ir atsakingi“, – linkėjo Benediktas XVI. O tai reiškia šeimos, šaltinio, „spinduliuojančio ramybę ir džiaugsmą“, branginimą, gyvybės gynimą nuo prasidėjimo iki natūralios pabaigos, pagarbą ir dėkingumą vyresnio amžiaus žmonėms, stengimąsi „sušvelninti savo darbą“, teisingesnės ir broliškesnės visuomenės kūrimą, pareigų savo valstybei atlikimą, pagarbą įstatymams. Iš tiesų krikščionys turi rodyti patrauklų pavyzdį savo profesinėje ir socialinėje aplinkoje, integralumą tarpžmogiškuose santykiuose. Šventasis Tėvas griežtai perspėjo dėl perdėtų ambicijų siekiant turtų ir valdžios, nes tai veda į korupciją: jokie motyvai negali pateisinti bandymų apgaule ir sukčiavimu primesti savo ekonomines bei politines nuostatas kitiems.

Pagarba Santuokos sakramentui ir atvirumas dvasiniam pašaukimui

Kitose kalbose vizito Brazilijoje metu ryžtingai pasmerkęs bedvasį marksizmą ir „laukinį“ kapitalizmą, popiežius Benediktas XVI kvietė jaunimą aktyviai dalyvauti sprendžiant ekonominius ir politinius klausimus, vadovaujantis Evangelijos įkvėptu Bažnyčios socialiniu mokymu.

Vadinasi, kurti teisingą, taikią ir brolišką visuomenę, kurioje būtų stengiamasi sumažinti smurto apraiškas, „skatinti gyvenimo pilnatvę, demokratinę tvarką ir bendrąjį gėrį, o ypač iniciatyvas, nukreiptas visų egzistuojančių diskriminacinių formų Lotynų Amerikoje eliminavimui“. Siekdamas palengvinti įvairias bendruomenės problemas ir rūpesčius, jaunimas niekada neturi sakyti „pakaks“, „nes Dievo meilė yra beribė“. Šiuo atžvilgiu Šventasis Tėvas taip pat atkreipė dėmesį ir į gamtosauginius reikalus, ypač į Amazonės miškų naikinimą, kuris kelia grėsmę visame regione gyvenančių žmonių gerovei ir orumui.

Asmeniniame gyvenime jaunieji katalikai turi rodyti pavyzdį pirmiausia reikšdami pagarbą Santuokos sakramentui. „Santuoka yra prigimtinės teisės institucija, kuri Kristaus buvo iškelta į sakramentinį orumą; tai yra didžioji dovana, kurią Dievas suteikė žmonijai“, – sakė Šventasis Tėvas. Praktiniame gyvenime tai reiškia, kad negali būti „tikrosios namų laimės“ be visiškos sutuoktinių tarpusavio ištikimybės, nes pagal dieviškąją tvarką seksualiniai santykiai skirti santuokoje gyvenančiai porai. Tuo pat metu popiežius Benediktas XVI iškėlė skaistybės vertybę, aktualią tiek ikisantuokiniam, tiek ir santuokiniam gyvenimui, nes tik jos pagrindu vienas kitą mylintys žmonės gali kurti savo bendrystės laimingą dabartį ir viltingą ateitį.

Be abejonės, Šventasis Tėvas savo kalboje jauniesiems brazilams negalėjo neatkreipti dėmesio ir į tai, kad intensyvus tikėjimo ir maldos gyvenimas padeda geriau suvokti kiekvienam Dievo numatytus planus, tarp jų ir suteiktą ypatingą malonę kunigystei bei vienuolystei. Popiežius meldė Šventosios Dvasios, kad ji daugelyje jaunų žmonių „pažadintų nekantrią meilę“, kuri sąlygotų pasiryžimą sekti Jėzumi Kristumi skaistume, neturte ir klusnume, „visiškai paskiriant save Dievo garbei bei brolių ir sesių meilei“. O tiems, kurie jau atsidavė tarnystei Viešpaties vynuogyne, Popiežius prašė dieviškosios palaimos ir globos. Jaunystė pati savaime yra didelės turtas ir jos turimas potencialas reikšmingiausiai išsiskleidžia dalyvaujant Jėzaus išganomoje misijoje.

Atspindėti Bažnyčios nuolatinį jaunatviškumą

Evangelijoje pagal Matą minimas jaunuolis, išgirdęs šį Kristaus siūlymą, „nuliūdęs pasišalino“, nes nenorėjo išdalyti savo turėto turto kitiems. „Pirmiausia tai ne materialinės gerovės, bet pačio gyvenimo klausimas su jaunystei būdinga jo verte“, – aiškino Šventasis Tėvas. Kiekvienam jaunam žmogui ateina laikas atsakyti į esminį klausimą – „ką aš turiu daryti su savuoju gyvenimu?“ – ir tai susiję tiek pasirenkant profesiją, tiek patį gyvenimo būdą. Evangelijoje minimas jaunuolis, tai suprasdamas, klausia gerojo Mokytojo patarimo, tačiau jam neužtenka drąsos viską paremti Jėzumi Kristumi. Dėl dosnumo stokos apimtas abejonių, bailumo ir savanaudiškumo, jis liūdėdamas pasitraukia, galbūt suvokęs savo „nepajėgumą“.

Jėzus apgailestauja dėl tokio sprendimo, tačiau su Juo lieka apaštalai, – kaip ir šiandien tikėjime aktyvūs jauni žmonės, – kurie pažįsta Tą, kurį tiki, ir yra pasirengę liudyti, kad tik Jis vienas gali nuvesti į amžinąjį gyvenimą. Todėl jie tuščiai nešvaisto savo jaunystės metų ir intensyviai darbuojasi dėl aukštų tikėjimo ir žmogiškojo solidarumo idealų. Baigdamas savo pastabas popiežius Benediktas XVI dar kartą pabrėžė, jog teiginys, kad jauni žmonės yra „Bažnyčios ir žmonijos ateitis“, negali būti pretekstas atsiriboti nuo atsakomybės už dabartį. Priešingai, jauni žmonės turi atspindėti Bažnyčios nuolatinį jaunatviškumą jos gyvenime. „Bažnyčiai reikia jūsų, kaip jaunų žmonių, skelbti pasauliui Jėzaus Kristaus veidą, regimą krikščionių bendruomenėje“, – tvirtino Šventasis Tėvas. Jis kvietė jaunimą bendradarbiauti su savo ganytojais, aktyviai svarstyti su jų sielovada susijusius Bažnyčios dokumentus ir rodyti iniciatyvumą.

Suskaičiuota, kad popiežiaus Benedikto XVI netrumpa kalba Pacaembu stadione buvo pertraukta plojimų net 28 kartus. Ypač garsios ovacijos buvo girdimos Šventajam Tėvui paminėjus savo pirmtako Jono Pauliaus II vardą, kuris Brazilijoje lankėsi tris kartus. Jaunų žmonių šūksniai „Santo! Santo!“ (port. „Šventas! Šventas!“) patvirtino jų troškimą, – toks jis visame katalikiškajame pasaulyje, – kad prieš dvejus metus miręs Popiežius greičiau būtų paskelbtas Bažnyčios šventuoju. Šventasis Tėvas priminė, kaip Dievo tarnas Jonas Paulius II 1991 metais Mato Groso mieste įvykusiame susitikime su brazilų jaunimu aiškino, kad jauniems žmonėms yra patikėta užduotis priimti atsakomybę už žmonijos istorijos naująjį etapą prasidėjus trečiajam tūkstantmečiui. Ta pati užduotis jiems lieka ir dabar.

© 2007 „XXI amžius“