Atnaujintas 2007 gegužės 25 d.
Nr.40
(1537)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Iškrypėlių vaivorykštė

Petras PLUMPA

Lietuvos gėjų lygos (LGL) pirmininkas Vladimiras Simonka žiniasklaidoje paskelbė, kad gegužės 17-26 dienomis Lietuvoje organizuojamos „Vaivorykštės dienos 2007“. Tai savaitė, skirta homoseksualių žmonių lygybei akcentuoti. Kai kuriuose miestuose buvo numatyta rengti visą savaitę renginius, kuriais, kaip sakoma skelbime, „bus siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į homoseksualių žmonių diskriminacijos problemą, kelti visuomenės informuotumą bei sąmoningumą seksualinės orientacijos srityje, suteikti informaciją apie homoseksualumą, homofobiją, jos pasekmes homoseksualių žmonių psichinei ar netgi fizinei sveikatai“.

Gegužės 17-oji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šią dieną 1990 metais Pasaulinė sveikatos organizacija išbraukė homoseksualumą iš ligų sąrašo. Vadinasi, homoseksualumas nėra įgimta ar įgyta liga, reikalaujanti kitų visuomenės narių užuojautos ir pagalbos, bet laisvas moralinis pasirinkimas – tam tikra iškrypėliška orientacija.

Kalbėti šia tema iš tiesų yra pagrindo tiek sveikatos, tiek šeimos, tiek tradicinių moralinių vertybių požiūriu. Gerai žinoma, kad su šiuo lytiniu iškrypimu susijęs ŽIV plitimas, kuris pasaulyje jau pražudė milijonus žmonių. Pasaulyje vis plačiau įsigali panieka šeimai ir seksualinis vaikų išnaudojimas.

Skirtingų lyčių asmenų pora yra žmonijos gyvavimo pagrindas. Būtent iš tokių šeimų atsirado žmonės, iš tokių porų žmonija gyvuoja ir dabar. Siekis tokią šeimą sudarkyti, išniekinti ir sunaikinti yra žmonių giminės išdavystė, o iš esmės – nusikaltimas žmonijai.

Galima suprasti tuos atskirus individus, kurie neturi žmonėms būdingo esminio potraukio kurti šeimą, kaip gyvybės skleidėją. Tokie sudarkytos prigimties asmenys kartais poruojasi su savo lyties atstovais, su vaikais, su gyvuliais, net su lavonais. Toks iškrypęs polinkis dažniausiai nėra to asmens kaltė, bet gali būti kaip kūno fiziologinių procesų sutrikimo pasekmė, tėvų netinkamo moralinio elgesio atspindys vaikuose, piktybiško suaugusiųjų elgesio su vaikais pasekmė. Būtent dėl šių priežasčių negalima smerkti žmonių, įgijusių ar paveldėjusių tam tikrus lytinius iškrypimus. Tačiau visuomenė tokių iškrypimų negali įteisinti kaip visuomeninio arba šeimos gyvenimo normos. Juk paveldėti moralinio pobūdžio išsigimimai yra ne tik lytinėje, bet ir kitose srityse, pavyzdžiui, sadizmas, kleptomanija, dipsomanija, delinkvencija ir kt. Juos įteisinus kaip žmogui įgimtą kitokią moralinę orientaciją, žmogaus dvasinis ar fizinis kankinimas taptų legalia sadistų pasitenkinimo forma; o kleptomanija – įgimtas polinkis vogti – irgi turėtų būti pateisinamas kaip kitokia moralinė orientacija.

Įteisinus homoseksualų (pederastų ir lesbiečių) poras kaip šeimas, kitas žingsnis būtų pedofilinių santykių įteisinimas, kaip to jau siekia kai kurie olandų homoseksualai. Netrukus ateitų eilė zoofilinėms poroms, juolab kad šunys, avys ar telyčios dėl tokių seksualinių santykių niekada neprotestuoja. Niekada neprotestuoja ir lavonai, kai nekrofilai, norėdami patenkinti savo netradicinį seksualinį potraukį, dažnai išrausia kapus, įsibrauna į lavonines. Šie seksomanai nėra ligoniai – jie yra kitokios, netradicinės orientacijos individai, siekiantys savo elgesį padaryti gyvenimo norma, juolab jeigu gyvuliai yra jo nuosavybė, o lavonai – jo šeimos ar giminės nariai...

Intensyviai ginamos ir propaguojamos netradicinės, iškrypėliškos moralinio gyvenimo formos gali tapti madingu siekiniu nestabilios moralės jaunimui ir kartu sudarkyti jų gyvenimą. Suteikus pederastų ir lesbiečių poroms šeimos statusą, jie įgytų teisę įsivaikinti kūdikius ir juos prijaukinti savo pedofilinėms užgaidoms tenkinti.

Kodėl savo renginio simboliu gėjai pasirinko vaivorykštę? Kaip teigia V.Simonka, vaivorykštės vėliava turi labai senas tradicijas, ji simbolizuoja įvairovę, viltį, troškimą. Kokią seksualinių iškrypimų įvairovę gėjams simbolizuoja vaivorykštė? Galbūt pederastus, lesbietes, pedofilus, zoofilus, nekrofilus, nimfomanes ir sadomazochistus... Tai įspūdinga vaivorykštė, bet ar gėjai turi moralinę teisę savintis šį simbolį? Juk pradinė tikroji vaivorykštės reikšmė buvo po tvano naujos sandoros tarp Dievo ir žmonių ženklas. Nuslūgus tvano vandenims, Dievas kalbėjo Nojaus šeimai: „O jūs būkite vaisingi ir dauginkitės, daugėkite žemėje ir ją užvaldykite! (...) Ir šis, – Dievas pridėjo, – bus ženklas, kurį aš duodu visiems amžiams, mano sandoros tarp manęs ir jūsų bei visų su jumis esančių gyvūnų. Savo lanką padėjau į debesis, ir jis bus ženklas sandoros tarp manęs ir žemės“ (Pr 9, 7, 12-13).

Taigi Dievas vaivorykštę davė kaip naujos, šventos sandoros ženklą tarp Dievo ir žmonijos, o ne kaip vėliavą, atspindinčią įvairių homoseksualų geismus. Dar daugiau – Dievas liepė žmonėms būti vaisingiems ir daugintis, o ne tuščiai, iškrypėliškai ir nevaisingai gašlauti! Tokius iškrypėlius Dievas įspėjo dar Sinajaus dykumoje: „Jei vyras sugultų su vyriškiu tarsi su moterimi, jiedu abu nusikalto bjauriu iškrypimu – jie užsitraukė kraujo kaltę“ (Kun 20, 13). „Neturėsi lytinių santykių su jokiu gyvuliu ir savęs nesuterši su gyvuliu“ (Kun 18, 23). „Kas padaro vieną iš šių pasibjaurėtinų dalykų, bus pašalintas iš savo tautos“ (Kun 18, 29).

Kuomet Sodomos apylinkėse gyvenę iškrypėliai apsupo Loto namus, reikalaudami vyrų lytiniams santykiams, Dievas atsiuntė Lotui savo pagalbą ir bausmę iškrypėliams: „Tuomet Viešpats lijo ant Sodomos ir Gomoros siera ir ugnimi. Jis sunaikino tuos miestus ir visą lygumą drauge su visais miestų gyventojais ir žemės augmenija“ (Pr 19, 24-25). Apie šią iškrypimo rūšį įspėja ir Naujasis Testamentas: „Taip Sodoma ir Gomora bei aplinkiniai miestai, kurie panašiai ištvirkavo ir nusekė paskui ne tokį kūną, lieka pavyzdžiu, kentėdami amžinos ugnies bausmes“ (Jud 1-7). O apaštalas Paulius Laiške korintiečiams dar griežčiau įspėja: „Neklyskite! Nei ištvirkėliai, nei stabmeldžiai, nei svetimautojai, nei iškrypėliai, nei vagys, nei gobšai, nei girtuokliai, nei keikūnai, nei plėšikai nepaveldės Dievo karalystės“ (1 Kor 6, 9-10).

Visų mūsų, Adomo palikuonių, prigimtis yra sudarkyta, todėl kiekvienas žmogus turi tam tikrų fizinių ir moralinių trūkumų. Jeigu asmuo savo amoralius polinkius pripažįsta ir stengiasi juos slopinti bei ugdyti priešingas toms ydoms dorybes, jis yra normalus ir gerbtinas žmogus. Taip jis sutaurina ir įprasmina savo gyvenimą. Tačiau amoralių polinkių praktikavimas ir propagavimas griauna dvasinį, kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą. Valstybė, tokius moralinius iškrypimus įteisinanti kaip visuomenės gyvenimo normą, eina visapusiškos pražūties link.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija