Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Literatūra
Mums rašo
Nuomonės
Teisėtvarka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Kaip mus bando įbauginti

Gintaras VISOCKAS

Birželio 21-ąją prie Seimo surengtą protesto mitingą ignoravo tiek Prezidentūra, tiek Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, tiek kitų valdžios institucijų atstovai Autoriaus nuotrauka

2007 m. birželio 29 d., 11 valandą, Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme bus nagrinėjama administracinė Lietuvos piliečio Edvardo Šalkausko byla. Tai visuomenės dėmesio vertas renginys. E.Šalkauskas – Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos pirmininkas. Nesunku įtarti, kuo jį greičiausiai kaltins – „pažeidė susirinkimų ir kitų masinių renginių tvarką reglamentuojančius įstatymus“. Bet ar tikrai pažeidė? Galima ironiškai spėlioti, kuo gi nusikalto žymus žmogaus teisių gynėjas iš Klaipėdos, svečiuodamasis sostinėje: gal girtuokliavo, mušėsi, šaudė iš kovinio, nelegaliai laikomo ginklo, šlapinosi prie Prezidentūros sienos? O gal visuomenę ragino kelti riaušes, neramumus, karinius perversmus?

Nieko negražaus nepadarė

Svarstydamas, kokie galimi uostamiesčio profsąjungos vadovo E.Šalkausko nusižengimai, be abejo, ironizuoju. Viešėdamas Vilniuje uostamiesčio profesinės sąjungos lyderis nieko smerktino nepadarė. Šių metų balandžio 13-ąją sostinėje, prie Prezidentūros esančioje Daukanto aikštėje, jis surengė taikų, negausų piketą, siekdamas atkreipti prezidento Valdo Adamkaus dėmesį dėl korupcijos kai kuriose valstybinėse įstaigose, omenyje pirmiausiai turėdamas teismus. Piketo metu neužfiksuotas nė vienas incidentas. Niekas nieko nemušė, neįžeidinėjo, nedegino, negirtuokliavo, nešiukšlino. Tačiau administracinės teisės pažeidimo protokolas mitingo organizatoriui vis dėlto buvo surašytas. To protokolo autoriai – Vilniaus miesto 3-iasis policijos komisariatas. Protokolas sukurptas šių metų gegužės 23 dieną. Tad kas gi įvyko balandžio 13-ąją Vilniaus Daukanto aikštėje?

Mitingas surengtas nepažeidžiant įstatymų

Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos vadovas E.Šalkauskas neneigia, jog tądien netoli Prezidentūros jo iniciatyva iš tiesų buvo surengtas mitingas. Tačiau jis surengtas prisilaikant visų reikalavimų. Teisė reikšti savo įsitikinimus, protestus bei nuomonę įtvirtinta Lietuvos Konstitucijoje. Mūsų šalies Konstitucija teigia: „Žmogus turi turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti“, „Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką“, „Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus, piketus“. Tad klaipėdiečiai nieko antiįstatymiško, antikonstituciško nesurengė sostinėje. Prisilaikyta ir visų kitų nuostatų. Protesto akcija truko ne ilgiau kaip dvi valandas – tarp 12 ir 14 valandos. Piketuotojai buvo susirinkę maždaug 120 metrų atstumu nuo V.Adamkaus rezidencijos. Mitinge dalyvavo apie dešimt žmonių. O tai reiškia, kad organizatoriai apie rengiamą piketą neprivalėjo informuoti valdžios. Šiandien galiojančiame susirinkimų įstatyme esama nuostatos: „Nebūtina pranešti apie piketus, kuriuose dalyvauja ne daugiau kaip 10 žmonių“. Tačiau būdamas itin pareigingas pilietis E.Šalkauskas apie renginį telefonu informavo Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos ir bendrųjų reikalų departamento specialistą. Leidimas piketuoti duotas. Tuomet niekas nesakė, kad rengti piketo negalima.

Kvietimas į policiją – kaip perkūnas iš giedro dangaus

Deja, praėjus maždaug dviem mėnesiams po piketo, E.Šalkauskas sulaukė raginimo atvykti pas Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-osios nuovados tyrėją, kuris profsąjungos lyderį informavo apie jam surašytą administracinės teisės pažeidimo protokolą. Nesijausdamas kaltas, nesutikdamas su pateiktais kaltinimais, E.Šalkauskas atsisakė pasirašyti protokolą. Tada tyrėjas nurodė, kad šių metų birželio 29-ąją Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo budintis teisėjas nagrinės administracinę bylą dėl „susirinkimų ir kitų masinių renginių tvarkos pažeidimų“. Pagrindinis kaltinamasis – E.Šalkauskas. Šiandien keblu spėti, kuo baigsis toks incidentas. Greičiausiai nesibaigs niekuo – ogi E.Šalkauskas bus išteisintas. Panašaus atvejo jau būta.

Balandžio 13-ąją Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme (teisėjas Vytautas Zelianka) už panašias „nuodėmes“ buvo teisiama Lietuvos Sąjūdžio Žmogaus teisių stebėtojų tarybos narė Stefanija Veversevičienė. Kai kurių mūsų teisėsaugos atstovų manymu, ji „viešąją tvarką pažeidė“ tik todėl, kad atėjo prie Prezidentūros aplankyti bado streiką paskelbusią Vandą Makarienę, praradusią bet kokią viltį susigrąžinti senelių bei tėvų žemę. Administracinė byla S.Veversevičienės atžvilgiu buvo nutraukta neradus „nusikaltimo sudėties“. Tačiau nerimo būta užtektinai: o jei nubaus didele pinigine bauda? Tad Klaipėdos profsąjungų lyderis įtaria, kad ir jį tik norima įbauginti. Kad daugiau nerengtų piketų nei prie Prezidentūros, nei prie Seimo. Masinės informacijos priemonėms išplatintame laiške E.Šalkauskas sako, kad „tokie susidorojimai su piliečiais ar visuomeninėmis organizacijomis yra dažnas reiškinys Lietuvoje, kuri tik deklaruoja esanti demokratiška valstybė“. Birželio 19-ąją viešai paskelbtame E.Šalkausko laiške taip pat rašoma, kad „vis dažniau teismai, policija, prokuratūra bei kitos jėgos struktūros yra valdžios ir kai kurių politikų nukreipiamos prieš pažangius visuomenės atstovus, siekiant juos įbauginti, pažeminti, atimti iš jų iniciatyvą...“

Valdžia ignoruoja piketuotojus

Ar tikrai padėtis tokia bloga, kaip bando pavaizduoti Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos lyderis E.Šalkauskas? Jeigu tikėsime jo žodžiais, balandžio 13-ąją su piketo dalyvių reikalavimais susipažinti neišėjo nė vienas Prezidentūros atstovas. E.Šalkauskui Prezidentūros darbuotojai tvirtino bandysią organizuoti susitikimą net su pačiu V.Adamkumi. Tačiau savo pažadus labai greitai pamiršo. Užuot pakviestas pokalbiui pas prezidentą V.Adamkų, profsąjungos vadovas E.Šalkauskas buvo pakviestas ... į teismą. Kad Lietuvoje išties dedasi keisti dalykai, patyriau savo kailiu. Birželio 21-ąją prie Seimo buvo surengtas dar vienas, beje, taip pat taikus protesto mitingas. Susirinkusieji reikalavo, kad tądien posėdžiavę parlamentarai nepriimtų teismų darbą reglamentuojančių pataisų, inspiruojamų Prezidentūros ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Pasak mitinguotojų, tos pataisos teismus paverstų dar uždaresniais – dar labiau nuo visuomenės nepriklausančiomis institucijomis. Nukentėjusiųjų nuo teisėsaugos pareigūnų neteisėtų veiksmų darbo grupės prie Lietuvos Sąjūdžio atstovų teigimu, „visuomenei peršamas naujasis įstatymas negarantuoja nei skaidrios, nešališkos, objektyvios teisėjų atrankos, nei galimybės visuomenei dalyvauti stebint teismų darbą“. Piketo dalyvės Vincės Karosienės įsitikinimu, naujosios įstatymo pataisos ne pagerintų, o dar labiau pablogintų ir taip jau apverktiną padėtį. Kitų mitingo dalyvių teigimu, naujosios pataisos akivaizdžiai susilpnintų Aukščiausiojo Teismo galias ir sustiprintų Vyriausiojo administracinio teismo įtaką. Čia galima įžvelgti Prezidentūros intrigas. Mat prezidentas V.Adamkus palaiko itin draugiškus santykius su Vyriausiojo administracinio teismo vadovybe ir yra turėjęs viešų nesutarimų su Aukščiausiojo Teismo pirmininku. Taigi, mitinguotojų pasisakymai buvo verti dėmesio. Tačiau išklausyti protestuotojų pozicijos buvo išėję tik du Seimo nariai – Rytas Kupčinskas ir Petras Gražulis. Abu parlamentarai pritarė mitinguotojų nuogąstavimams ir pasidžiaugė, kad Seimas birželio 21-ąją vis dėlto nesiryžo palaiminti visuomenei peršamų „išties blogų pataisų“. Tuo tarpu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, kuriam mitinguotojai pirmiausia adresavo savo priekaištus, nepasirodė. O Prezidentūros atstovai demonstratyviai bėgo šalin nuo mitinguotojų. Vos tik išėję iš Seimo ir išvydę priešais būrelį moterų su plakatais, Prezidentūros darbuotojai apsisuko ir nuskubėjo priešinga kryptimi, nei buvo numatę prieš išeidami iš rūmų.

Bandoma įbauginti, pažeminti...

Spruko šalin, kad tik nereikėtų akis į akį susidurti su oponentais. Nors nebuvau piketo dalyvis, tik žurnalistas, atėjęs pasiklausyti protestuotojų samprotavimų, pasijutau tarsi... raupsuotasis. Buvo labai akivaizdu matyti, kaip visi, skubantys į Seimą ar išeinantys iš jo, sprunka šalin, išvydę moteris su plakatais. Jokiu būdu netvirtinu, kad parlamentarai visuomet privalo bendrauti su protesto akcijų dalyviais. Pagrindinis Seimo narių darbas – kurti kiek įmanoma tobulesnius įstatymus. Taip pat netvirtinu, jog protestuotojai visur ir visada teisūs. Tačiau birželio 21-osios mitingas, kurį stebėjau nuo pradžios iki galo, nuteikė itin pesimistiškai. Atvirai kalbant, nesitikėjau, kad oficialūs valdžios atstovai šitaip demonstratyviai, įžūliai, gėdingai vengs bent keletą minučių padiskutuoti su „žmonėmis iš gatvės“. Dabar jau pradedu tikėti Klaipėdos miesto ir apskrities profsąjungos vadovo E.Šalkausko žodžiais, esą „žmogaus teisių gynėjus šiandien Lietuvoje kryptingai ir sąmoningai bandoma įbauginti, pažeminti, atimti iš jų pilietiškumo iniciatyvą“.

„Tuoj užtampys po teismus“

Kad Lietuvoje susiklosčiusi keista, sunkiai paaiškinama situacija, tarsi netiesiogiai patvirtino vienas mūsų ginkluotosiose pajėgose tarnaujantis karininkas, tądien atsitiktinai sutiktas prie Seimo. Jis beviltiškai skėsčiojo rankomis, apgailestaudamas, jog Lietuvoje neįmanoma nieko pakeisti. „Tik pasakyk teisybę, tik pakritikuok, tuoj po teismus užtampys“, – tvirtino majoro laipsnį turintis karininkas. O kaip neginčijamą argumentą pateikė Sausumos pajėgų vado brigados generolo Arvydo Pociaus atvejį. Pasak majoro, A.Pocius pabandė šiek tiek atviriau paanalizuoti, kas iš tiesų buvo tuometinis Kauno savanorių rinktinės štabo viršininkas Juras Abromavičius, kitaip tariant, atliko savo pareigą, ir iš karto „gavo per galvą“. Majoras tvirtino, jog teisybės ieškantys karininkai po šio incidento taps dar atsargesni, apdairesni. Kitaip tariant, visai teisybės nustos ieškoti, bijodami nemalonumų, bijodami prarasti darbą, socialines garantijas, pensiją.

Ar Žaliojo tilto skulptūros puošia Vilnių?

Kad šalyje susiklosčiusi slogi atmosfera, pastebėjo ir žymus JAV žurnalistas Viljamas F.Džasperis (William F.Jasper). Žurnalo „Naujasis amerikietis“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Lietuvoje viešėjo keliolika dienų. Su juo teko ilgai ir atvirai šnekėtis visomis politinėmis temomis. Kai paklausiau, kas jam Lietuvoje labiausiai nepatiko, svečias iš Amerikos paminėjo labiausiai į akis kritusius dalykus – sovietinio realizmo skulptūras ant Žaliojo tilto. Žurnalistas V.F.Džasperis negalėjo suprasti, kodėl jos iki šiol stovi pačiame Vilniaus centre. Ypač turint omenyje Estijos sprendimą iš Talino centro išgabenti paminklą sovietiniams kariams. Ir aš jam negalėjau paaiškinti, kodėl Lietuvos sostinės centre iki šiol, prabėgus 17-ai metų po Nepriklausomybės atkūrimo, puikuojasi sovietinių karių, sovietinių kolūkiečių, sovietinių darbininkų figūros. „Nejaugi jos tokios meniškos, tokios vertingos, negi jos – natūralus Vilniaus kraštovaizdis, negi jos dera prie jūsų puikių bažnyčių?“ – retoriškai teiravosi V.F.Džasperis. Svečias iš Amerikos taip pat stebėjosi didele mūsų pagarba rašytojui Petrui Cvirkai. Amerikiečiui aiškinau, kad P.Cvirka tikrai buvo puikus rašytojas, kad jo kūryba paliko neišdildomą įspūdį tūkstančiams Lietuvos vaikų ir paauglių, taip pat ir šių eilučių autoriui. Tačiau negalėjau nesutikti su pastaba, esą tokiu atveju reikėtų miesto centre stovinčiame paminkliniame akmenyje iškalti bent jau nuorodą, jog P.Cvirka buvo puikus rašytojas ir kartu... išdavikas. Šiomis nuostatomis svečias iš Amerikos norėjo pasidalyti su mūsų žiniasklaidos atstovais. Vilniuje gyvenantis jo bičiulis publicistas Vilius Bražėnas išplatino pranešimą apie rengiamą spaudos konferenciją, tačiau pasiginčyti su amerikiečių žurnalistu neatėjo nė vienas stambiosios žiniasklaidos atstovas.

Tad labai įdomu, koks bus visuomenės susidomėjimas Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos E.Šalkausko teismu, įvyksiančiu poryt Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme. Sveiku protu vadovaujantis, žmogaus teisių gynėjas turėtų būti išteisintas. Tačiau kas gali paneigti, jog lietuviškoji Temidė solidžia pinigine bauda jo nenubaus už kokią nors smulkmeną. Pavyzdžiui, kad stovėjo keliais metrais arčiau Prezidentūros nei leidžia įstatymai.

© 2007 „XXI amžius“