Žmogaus
teisių problemos: ar mūsų teismai gina žmogaus teises?
Arimantas DUMČIUS,
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas
Viena iš teisinį saugumą garantuojančių sąlygų
yra asmens teisė į teisingą teismą. Ją sudaro visuma: teisė į viešą,
greitą, nešališką, lygiateisišką ir skaidrų bylos tyrimą ir jos
išnagrinėjimą. Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad jų teisė į teisingą
teismą yra pažeidinėjama. 2004 metais teismais pasitikėjo tik mažiau
nei trečdalis gyventojų, pastaruoju metu jis dar sumažėjo ir nesiekia
20 proc. Svarbiausios nepasitikėjimo priežastys bylų vilkinimas,
šališkumas, viešumo stoka, neobjektyvumas. Kaip pavyzdį nurodysiu
nepakankamą ir jau 15 metų trunkantį pasipriešinimo ir genocido
bylų nagrinėjimą. Per keliolika metų iš 198 tik 15 bylų perduota
apygardos teismams. A.Ramanausko-Vanago bylos ikiteisminis tyrimas
tęstas tol, kol atsakovas mirė. 2006 metais pasistūmėta tik vienos
genocidinės bylos išsprendimo atžvilgiu. Neseniai užbaigta partizanų
Aštrauskų nužudymo byla.
|
Nepasitikėjimo
teismais priežastis visuomenės nušalinimas nuo teisingumo vykdymo
Birželio 20 dieną Seimo narys, Lietuvos Sąjūdžio
tarybos pirmininkas Rytas Kupčinskas ir Lietuvos žmogaus teisių
gynimo asociacijos tarybos narys prof. Vladas Vilimas buvo surengę
spaudos konferenciją, kurioje ne pirmą kartą kėlė visuomenės atstovų
dalyvavimo, vykdant teisingumą bei formuojant teisėjų korpusą, būtinumą,
taip pat išdėstė kliuvinius, trukdančius šią idėją realizuoti. Pateikiame
jų mintis iš spaudos konferencijos.
|