Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Literatūra
Mums rašo
Nuomonės
Teisėtvarka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Kaip mus bando įbauginti

Gintaras VISOCKAS

Birželio 21-ąją prie Seimo surengtą protesto mitingą ignoravo tiek Prezidentūra, tiek Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, tiek kitų valdžios institucijų atstovai Autoriaus nuotrauka

2007 m. birželio 29 d., 11 valandą, Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme bus nagrinėjama administracinė Lietuvos piliečio Edvardo Šalkausko byla. Tai visuomenės dėmesio vertas renginys. E.Šalkauskas – Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos pirmininkas. Nesunku įtarti, kuo jį greičiausiai kaltins – „pažeidė susirinkimų ir kitų masinių renginių tvarką reglamentuojančius įstatymus“. Bet ar tikrai pažeidė? Galima ironiškai spėlioti, kuo gi nusikalto žymus žmogaus teisių gynėjas iš Klaipėdos, svečiuodamasis sostinėje: gal girtuokliavo, mušėsi, šaudė iš kovinio, nelegaliai laikomo ginklo, šlapinosi prie Prezidentūros sienos? O gal visuomenę ragino kelti riaušes, neramumus, karinius perversmus?

Sąjūdis nevaldomas, bet yra trukdymų dirbti

Atsiliepiant į Gintaro Visocko straipsnį „Valdomos demokratijos pavyzdžių beieškant“ („XXI amžius“, Nr. 44)

Visų pirma tai, apie ką straipsnyje rašoma, reikėtų vadinti ne valdoma demokratija, o kokiu nors valdomu visuomenės aktyvumu. Kalbėdami apie valdomą demokratiją turime omenyje procesą, kai visuomenė atitinkamai orientuojama, kad rinktų valdžią tokią, kokios nori valdantieji. Tai, apie ką straipsnyje kalbama, labai jau mažai su valdžia yra susiję, nes į visuomenės reikalavimus, išreikštus mitingais, valdžia neprivalo atsižvelgti, jie nėra valdymo veiksmai. Skaičiuojamos valdžios – pirma, antra, trečia, ketvirta – žiniasklaida –, o visuomenės mitingų niekas jokia valdžia nevadina. Todėl ir siūlytųsi terminas ne valdoma demokratija, bet valdomas visuomenės aktyvumas, nes jis su valdžia nesusijęs, ir valdžia juo domisi tik tada, kai negali nesidomėti – kai labai gausiai protestuojama arba kai artėja rinkimai, nes tai yra visuomenės nuomonės veikimas.