Atnaujintas 2007 birželio 27 d.
Nr.49
(1546)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ BIČIULIAI

Magis - SAS ?urnalas

 

Šiame numeryje:

Sąjūdis nevaldomas,
bet yra trukdymų
dirbti

Žmogaus teisių
problemos: ar mūsų
teismai gina
žmogaus teises?

Nepasitikėjimo
teismais priežastis –
visuomenės
nušalinimas nuo
teisingumo vykdymo

Tautinio atgimimo
šauklys

O laikai, o papročiai!

Visiems,
mylintiems Lietuvą
ir gerbiantiems
jos istoriją

Lietuvos laisvės
priešai

Birželio sukilimo
pamokos kibernetinės
agresijos akivaizdoje

Devynioliktosios
Sąjūdžio metinės

Siekusi realizuoti
tėvo idealus

Didžiosios Britanijos premjeras aplankė Popiežių

Popiežius Benediktas XVI
ir iš Didžiosios Britanijos premjero
posto pasitraukiantis Tonis Bleiras

Šeštadienio rytą popiežius Benediktas XVI privačioje audiencijoje priėmė Didžiosios Britanijos premjerą Tonį Bleirą. Po susitikimo su Šventuoju Tėvu premjeras taip pat susitiko su Vatikano valstybės sekretoriumi kardinolu Tarcizijumi Bertone ir sekretoriumi santykiams su valstybėmis arkivyskupu Dominyku Mamberčiu.

Vizitui pasibaigus, Vatikano spaudos tarnyba paskelbė oficialų pranešimą, kuriame informuojama, jog pokalbių metu buvo apžvelgti pagrindiniai dešimt metų trukusio premjero T.Bleiro vadovavimo britų vyriausybei įvykiai.


Religinio paveldo niokojimas – nusikaltimas žmoniškumui

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI
Vatikane susitinka su
Kipro Stačiatikių Bažnyčios
dvasiniu vadovu
arkivyskupu Chrizostomu II

Kipro problemų tarptautinė reikšmė

Pasibaigusiame popiežiaus Benedikto XVI susitikime su Kipro Stačiatikių Bažnyčios dvasiniu vadovu arkivyskupu Chrizostomu II, be ekumeninių dalykų, buvo aptarta tarptautinio dėmesio akiratyje esanti padėtis dėl daugiau kaip tris dešimtmečius besitęsiančio Kipro salos – valstybės padalijimo. Šventojo Tėvo ir Chrizostomo II birželio 16 dieną Vatikane pasirašytoje bendrojoje deklaracijoje pripažįstama, kad minėtas padalijimas, kurį sąlygojo 1974 metų Turkijos kariuomenės invazija, kai apie trečdalis Kipro gyventojų tapo pabėgėliais, sukūrė „tragiškas kasdienes problemas, turinčias įtakos bendruomenių bei atskirų šeimų gyvenimui“.


Kaip mus bando įbauginti

Gintaras VISOCKAS

Birželio 21-ąją prie Seimo
surengtą protesto mitingą
ignoravo tiek Prezidentūra,
tiek Seimo Teisės ir teisėtvarkos
komitetas, tiek kitų valdžios
institucijų atstovai
Autoriaus nuotrauka

2007 m. birželio 29 d., 11 valandą, Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme bus nagrinėjama administracinė Lietuvos piliečio Edvardo Šalkausko byla. Tai visuomenės dėmesio vertas renginys. E.Šalkauskas – Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos pirmininkas. Nesunku įtarti, kuo jį greičiausiai kaltins – „pažeidė susirinkimų ir kitų masinių renginių tvarką reglamentuojančius įstatymus“. Bet ar tikrai pažeidė? Galima ironiškai spėlioti, kuo gi nusikalto žymus žmogaus teisių gynėjas iš Klaipėdos, svečiuodamasis sostinėje: gal girtuokliavo, mušėsi, šaudė iš kovinio, nelegaliai laikomo ginklo, šlapinosi prie Prezidentūros sienos? O gal visuomenę ragino kelti riaušes, neramumus, karinius perversmus?


Garbingam jubiliejui – 25 knygos

Robertas KETURAKIS

Rašytojas Leonas Balčiūnas

Nedažnas reiškinys lietuvių literatūroje, kad rašytojas, sutikdamas garbingą 75-erių metų jubiliejų, išleistų 25-ąją savo kūrybos knygą. Vienas tokių yra Leonas Balčiūnas.

Nemaža jo knygų esu skaitęs. Dar 1980-1990 metais dažnai girdėdavau jį deklamuojant satyrinius eilėraščius per radiją, pliekiant ano meto įvairias negeroves. Dažnai matydavau jo kūrybą to meto garsiame žurnale „Šluota“, „Valstiečių laikraštyje“, „Kauno tiesoje“, literatūros žurnale „Nemunas“. Žavėjausi jo šmaikščiomis „Dirvelės nuotykių“ eilėmis. 1989 metais išėjo jo pirmas satyrinių eilėraščių rinkinys „Įkaitinti ašmenys“ 5000 egzempliorių tiražu ir per keletą mėnesių jie visi atsidūrė skaitytojų rankose. Ši knyga buvo aptarta ir gerai įvertinta Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriuje. Netrukus pasirodė ir kitas satyrinių eilėraščių rinkinys „Koncepciniai smegenys“.


Kaukšėjo plaktukai, ūžė elektriniai įrengimai

Bronius VERTELKA

Šio drožinio autorius – Kintų
vidurinės mokyklos
moksleivis Viktoras Sadauskas

Birželio viduryje visą savaitę Naujamiesčio kaime veikė dešimtoji respublikinė jaunųjų medžio drožėjų stovykla-pleneras „Jaunasis skulptorius“, kurį rėmė Panevėžio rajono savivaldybė ir Panevėžio kredito unija. Projektą rengė visuomeninė organizacija „Menų sala“, subūrusi Naujamiesčio menininkus, o koordinavo Daiva ir Dalius Dirsės, profesionalūs menininkai, tačiau kasdieninę duoną užsidirbantys pedagogine veikla. Žmona ir vyras Dirsės – Naujamiesčio vidurinės mokyklos direktorė bei šios mokyklos dailės, technologijų ir braižybos mokytojas.


Dainų ir šokių pynė

Benjaminas ŽULYS

Jaunieji dainų šventės dalyviai

Suvažiavo daug svetelių

Kulautuvos (Kauno r.) pušynai sukvietė dainos ir šokio mylėtojus, geros nuotaikos žmones į Kauno rajono dainų ir šokių šventę „Tėvynės delnuos“. Šventė buvo skirta tarptautiniams vaikų kultūros metams, tad, suprantama, joje buvo daug moksleivių, kitos jaunuomenės, panorusios pabūti drauge, gražiai pasilinksminti, pašokti, padainuoti.

Kaip kalbėjo šventės globėjas Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, „džiaugdamiesi gyvybingomis šios šventės tradicijomis, pabūkime skambios dainos ir smagaus šokio sūkuryje. Tesuvirpina jis pačias jautriausias sielos stygas, rodo gražų pavyzdį ateities kartoms. Tegul skambi daina ir nuotaikingas šokis nugramzdins nuovargį, pakylės nuo kasdienybės bei įkvėps prasmingiems darbams“. Ši šventė jau 53–ioji.


Atgaivinti Vaižganto skaitymai

Alfas PAKĖNAS

Aktorius Ferdinandas Jakšys
suvaidino monodramą „Vaižgantas“

Birželio viduryje tris dienas vyko Juozo Tumo-Vaižganto kūrybos skaitymai, į žymaus rašytojo ir kanauninko žodžio komuniją subūrę gausybę klausytojų. Literatūrinių vakarų ciklas prasidėjo J.Tumo-Vaižganto muziejuje, kur Vaižganto „Pragiedrulių“, „Dėdžių ir dėdienių“ fragmentus skaitė garsūs aktoriai Regina Varnaitė bei Algirdas Vrubliauskas. Ankstyvąją rašytojo kūrybą, atspindinčią jo paties vaikystę gimtajame Malaišių kaime, šiltą bendravimą su motina, tėvu, jo bundančią meilę gamtai, gyvą jos pajautimą, priminė Aleksandro Stulginskio vidurinės mokyklos jaunieji skaitovai Ineta Subačiūtė, Rokas Pacevičius ir Lina Čėsnaitė.


Žvelgia angelas į dangų

Anykščių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje buvo eksponuojama žinomos menininkės, grafikės, knygų dailininkės Juditos Židžiūnienės tapybos darbų paroda „…Taip žvelgia angelas dangun…“. Birželio 20 dieną bibliotekos bičiuliai buvo pakviesti į susitikimą su darbų autore. Tai jau penktasis renginys iš bibliotekos projekto „Atraskime laiko tobulėti jau šiandien“.

Dailininkė mielai pasakojo apie pirmuosius žingsnius į didįjį meną, apie studijas Vilniaus dailės akademijoje, Vaizduojamosios dailės fakulteto Grafikos katedroje, kur įgijo magistro laipsnį. Judita nuolat tobulina savo įgūdžius kūrybiniuose pleneruose, kuriuos itin mėgsta, nes tik susilietus su gamta gimsta naujos idėjos, vieno ar kito ciklo apmatai.


Įkvėpimo šaltinis – gamta

Joana Staskevičienė teigė,
kad kūrybinių minčių darant
paveikslus ir kuriant eiles
jai suteikia gamta

Zanavykų krašto muziejuje atidaryta dvyliktoji Joanos Staskevičienės, gyvenančios Panoviuose, darbų paroda „Fantazija“. Parodos atidaryme autorė entuziastingai kalbėjo apie kuriamus darbus ir meilę gamtai.

Paveikslus iš įvairių gamtoje surastų medžiagų J.Staskevičienė pradėjo kurti prieš ketverius metus. Iki tol rašiusi eiles ir išleidusi dešimt kūrybos knygelių, netikėtai sumąstė pasidaryti sau paveikslą. Nuo to laiko iš samanų, kriauklių, plunksnų, žuvies kaulų, gintaro, akmenėlių, džiovintų gėlių komponuoja įvairiausius kūrinius. Menininkė parodos atidarymo metu prisipažino, kad ji – gamtos vaikas. Jai gamta suteikia daug kūrybinių minčių ne tik kuriant paveikslus, bet ir rašant eiles. Menininkė sako, kad savo kūriniais nori parodyti, ką galima sukurti iš paprastų dalykų. „Lai ši paroda jums suteikia galimybę pamatyti tai, ką duoda gamta“, – parodos lankytojams linkėjo J.Staskevičienė.


Kraupios kunigų žudynės

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Jonas Šidlauskas, kun. J.Dabrilos
sūnėnas, surinkęs ir toliau
kaupiantis informaciją apie
savo dėdės ir kitų kunigų
tragedijos aplinkybes
Autoriaus nuotrauka

Pačią pirmąją Antrojo pasaulinio karo dieną, 1941 m. birželio 22-ąją, Vilkaviškio yskupijos, Lankeliškių parapijoje, Budavonės miške, bolševikai žiauriai nužudė tris kunigus: Vaclovą Balsį (1905-1941), Joną Petriką (1885-1941) ir Vilkaviškio kunigų seminarijos profesorių, daktarą Justiną Dabrilą (1905-1941).

Kunigas V.Balsys gimė Stočkų kaime, Žvirgždaičių valsčiuje, Šakių apskrityje. Lankeliškių parapijoje stropiai ėjo klebono pareigas. Kunigas J.Petrika gimė Būblelių kaime, Šakių apskrityje. Dirbo redakcijose. Paskutiniais nepriklausomybės metais buvo Rygiškių Jono gimnazijos Marijampolėje kapelionas. Bolševikų okupacijos metu netekęs darbo, prieglobstį rado Lankeliškių parapijoje kaip vikaras. Kun. prof. dr. J.Dabrila gimė Nasiškių kaime, Vilkaviškio apskrityje. Mokėsi Marijampolės, Vilkaviškio gimnazijose, Vilkaviškio kunigų seminarijoje, pas jėzuitus Silezijoje. Vėliau gilino studijas Grigaliaus universitete Romoje. Buvo Vilkaviškio gimnazijos kapelionas, dvasinės seminarijos profesorius. Domėjosi kino menu, buvo parengęs filmą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, kuriame 90-iai paveikslų paaiškinimus parašė dailininko brolis. Bendradarbiavo spaudoje, parengė dainų rinkinį.


Pagerbė laisvės kovų dalyvius

Rūta AVERKIENĖ

Merkinės kryžių kalnelyje kalba
Kovo 11-osios Akto signataras
Aleksandras Abišala

Merkinės kryžių kalnelyje sekmadienį, birželio 17 dieną, tradiciškai paminėta Gedulo ir vilties diena ir pagerbti laisvės kovų dalyviai. Kasmet laiko tiltai šioje vietoje suveda gyvus ir mirusius kovotojus.

Į kasmetinius minėjimus Kryžių kalnelyje žmones atveda idėja pasitikrinti, ar šiandien tebesvarbi meilė, pagarba tėvynei.

Kaip ir kasmet, šiemet Dainavos krašto partizanų pagerbimo šventė prasidėjo šv. Mišiomis Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, kurias už visus žuvusiuosius Merkinės kryžių kalnelyje ir už likusius gyvus laisvės kovų dalyvius aukojo Merkinės dekanas, teologijos mokslų daktaras kun. Robertas Rumšas.


Kultūrtrėgeriai ir kiti

Atviras laiškas LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto Pirmininkui Virginijui Domarkui

Kultūra, kaip aš ją suprantu, yra viena svarbiausių valstybės įvaizdžio sudedamųjų, vienas svarbiausių jos savasties, jos tapatybės raiškos būdų.

Esu kultūros produktų (koncertų, operos, dramos spektaklių, parodų ir t.t.) vartotojas nuo 1956 metų, kai įstojau į Vilniaus universitetą. Taip pat esu ir aktyvus kultūros proceso dalyvis (choruose dainuoju nuo 1949-ųjų, esu visų Dainų švenčių dalyvis nuo 1950 m. ir vieno mėgėjų choro kūrėjas), tad manau, Jūs suprasite mano susirūpinimą tiek kultūros proceso, jos būklės reikalais apskritai, tiek chorinės kultūros (ypač Dainų švenčių) problemomis ypač.


Kultūrtrėgeriai ir kiti

Atviras laiškas LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto Pirmininkui Virginijui Domarkui

Kultūra, kaip aš ją suprantu, yra viena svarbiausių valstybės įvaizdžio sudedamųjų, vienas svarbiausių jos savasties, jos tapatybės raiškos būdų.

Esu kultūros produktų (koncertų, operos, dramos spektaklių, parodų ir t.t.) vartotojas nuo 1956 metų, kai įstojau į Vilniaus universitetą. Taip pat esu ir aktyvus kultūros proceso dalyvis (choruose dainuoju nuo 1949-ųjų, esu visų Dainų švenčių dalyvis nuo 1950 m. ir vieno mėgėjų choro kūrėjas), tad manau, Jūs suprasite mano susirūpinimą tiek kultūros proceso, jos būklės reikalais apskritai, tiek chorinės kultūros (ypač Dainų švenčių) problemomis ypač.


Imitacijos

Petras KATINAS

Prieš pat Jonines, Seimo pavasario sesijai artėjant prie pabaigos, atsitiko vienas įdomus dalykas. Paskubomis buvo pateiktas svarstyti Socialdemokratų frakcijos sugalvotas įstatymo projektas, pagal kurį į Seimą neišrinktiems parlamentarams būtų mokama tam tikro dydžio renta, priklausanti nuo parlamentinio darbo stažo. Visuomenei apie tai sužinojus ir labai pasipiktinus, jis žlugo, netgi nepradėjus jo svarstyti. Pagal projektą, jeigu Seimo narys išbuvo Seime vieną kadenciją, tai jo renta siektų 40 proc. mėnesinės algos, jei dvi kadencijas – 60 proc. O senbuviams, išdirbusiems parlamente tris ir daugiau kadencijų, bet neišrinktiems į būsimą Seimą – iki 75 proc. Šį socdemų aktyvistų I.Šiaulienės, A.Salamakino išmąstytą projektą, anot jo rengėjų, pavertus įstatymu, būtų įgyvendintas socialinis teisingumas ir net būtų vienas iš kovos su korupcija elementų!

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija