Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Literatūra
Mums rašo
Nuomonės
Teisėtvarka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Siekusi realizuoti tėvo idealus

Laima Kairytė-Skuodienė

2007 m. birželio 15 d. staigi ir netikėta mirtis išplėšė iš mūsų inžinierę, vėliau aktyvią visuomenininkę, Lietuvos moterų lygos Kauno skyriaus pirmininkę Laimą Skuodienę – draugę ir bičiulę, mielą bendramintę ir bendražygę.

Laima Kairytė-Skuodienė gimė 1928 m. lapkričio 5 d. Kaune Lietuvos kariuomenės majoro-juristo Petro Kairio šeimoje. Tėvelis buvo suimtas 1941-aisiais ir mirė sovietiniame lageryje. Likusi našle mama Janina Kairienė užaugino dvi dukras – Laimą ir Reginą. Laima, 1955 metais baigusi Kauno gimnaziją, įstojo į Kauno politechnikos institutą, įgijo statybininkės specialybę. Daug metų dirbo Kauno projektavimo mokslinio tyrimo institute, vėliau daugiau negu 20 metų – Kauno statybos pirmajame treste; paskutiniuosius prieš pensiją aštuonerius metus – Kauno miesto vykdomojo komiteto Kapitalinės statybos skyriuje.

Į Lietuvos moterų lygos (LML) veiklą L.Skuodienė įsitraukė 1994 metais, tapo Kauno skyriaus pirmininke (1994-2005); pablogėjus sveikatai liko vicepirmininke. Nuo pat LML Kauno skyriaus įsikūrimo pradžios L.Skuodienė to skyriaus veiklą orientavo į Lietuvos nepriklausomybės stiprinimą, tautiškumo ir tautinio orumo gaivinimą. Tie idealai buvo brangūs jos tėveliui, Lietuvos patriotui, jis už juos ir žuvo; jam atminti buvo skirta ir Laimos veikla.

Lietuvos moterų lygos Kauno skyrius, vadovaujamas L.Skuodienės, viso Kauno mastu organizavo įspūdingus renginius miesto Rotušėje: „Juokas pro ašaras“; dainos ir poezijos šventę „Daina prie Nemuno ir Neries“ Kauno Santakoje; gražiai paminėjo R.Kalantos ir S.Žemaičio žūties už Lietuvos laisvę metines; organizavo gražų renginį Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje „Ąžuolai žaliuos žemėj Lietuvos...“, kuriame dalyvavo kauniečiai ir svečiai, taip pat moksleiviai, kurių ne vienas galbūt pirmą kartą išgirdo to sodelio paminklinių skulptūrų – Lietuvos didvyrių istorijas; gausiai kauniečiai dalyvavo konferencijose „Komunistų nusikaltimai Lietuvoje. Moterys kaltina“ (Vilniuje – 1995; Kaune – 1996 ir vėl Vilniuje – 2006).

Vadovaujant L.Skuodienei LML Kauno skyrius ypač daug dėmesio skyrė mokyklinio jaunimo švietimui: kiekvienais metais buvo organizuojamos konferencijos jaunimo tautiniam, pilietiniam, doriniam ir patriotiniam ugdymui tokiomis temomis: „Aš – mano valstybės pilietis“, „Tėviškė ir tautinė savimonė“, „Piliečio ir žmogaus pareigos“, „Moteris ir politika“, „Žymiosios XX amžiaus Lietuvos moterys“ ir pan. L.Skuodienė aktyviai dalyvavo ir spaudoje. Ji rašė apie skyriaus veiklą bei jo aktyvistes, atsiminimus apie savo tėvelį „Lietuvos aide“, „XXI amžiuje“, „Tremtinyje“; parengė spaudai ir išleido informacinį leidinį moksleiviams, mokytojams ir Kauno svečiams „Atminties dvasia“ apie Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejų, jo istoriją ir Lietuvos didvyrius karo muziejaus sodelyje.

L.Skuodienė dirbo nuoširdžiai ir pasiaukojančiai, visuomeninėje veikloje matė didelę prasmę žadinant Tautos žmones dvasiniam atgimimui. Tai, kad Kaune dažnai rinkimus iš eilės laimi Lietuva, jos dvasia, yra didelis ir Kauno moterų lygos, ir asmeniškai L.Skuodienės indėlis.

Dievas apdovanojo žmogų laisva valia ir nemirtinga siela. Kaip sakė rašytoja Onė Baliukonė, kiekviena mirtis yra drauge ir prisikėlimas... Ir tikėjimo spindulys, prasiskverbiantis pro storiausius liūdesio ir netekties debesis, kad mūsų mirusieji visada yra su mumis, tarp mūsų, mūsų širdyse ir mūsų darbuose. Tegul Laimos Skuodienės atminimas įkvepia buvusias jos bendražyges naujiems ir jos nebaigtiems darbams, įprasmina mūsų dienas Lietuvos dvasinio atgimimo aušroje.

Ilsėkis ramybėje, miela drauge ir bendražyge.

Nuoširdžiausią užuojautą reiškiame Laimos Skuodienės sūnums ir jų šeimoms, visiems artimiesiems ir drąsiai sakome: didžiuokitės savo mama ir močiute – ji buvo tikra Lietuvos patriotė.

Lietuvos moterų lyga

© 2007 „XXI amžius“