|
Devynioliktosios Sąjūdžio metinės
Edmundas SIMANAITIS
Didelės įtakos Lietuvos inteligentijai 1988 metais turėjo tada neseniai įsikūrusio Estijos liaudies fronto veikla. Kilo noras sukrusti ir lietuviams. Kilo iniciatyva 1988 m. birželio 2 d. Vilniuje, Mokslininkų rūmuose, surengti diskusiją Ar įveiksime biurokratizmą? Tiesą pasakius, tai buvo pirmas realus viešas bandymas įveikti dar vis tvyrančią baimę kalbėti apie visuomenę varginančias bėdas. Diskusija parodė, kad tai įmanomas ir labai reikalingas dalykas. Ir jau kitą dieną Mokslų akademijos salėje sausakimšai susirinko per pusę tūkstančio techninės ir humanitarinės inteligentijos atstovų. Pirmininkavo akademikas Eduardas Vilkas.
Susirinkom čia Akademijos jaunimo pageidavimu susitikti su grupe Akademijos mokslininkų. Visuomenė domisi įvairiais klausimais, kaip į juos žiūri mokslininkai. Susirinko tiek, kiek niekada čia nėra buvę žmonių. Tai rodo mūsų visuomenės didžiulį susidomėjimą persitvarkymo procesais, kurie vyksta šalyje ir mūsų respublikoje. Ir mes pabandysime kažkaip tuos klausimus, rūpimus mums visiems, paliesti. Iš karto aš tiktai norėčiau, taip sakant, kreiptis į auditoriją, kad bus gana sunku mums šnekėtis, jeigu mes visi taip rėksim ir dejuosime. Mūsų reikalas yra svarstyti problemas, kad rastume objektyvią tiesą. (...) Na, žodžiu, mes, didesnio patyrimo neturėdami, (...) palikome visus klausimus ir įdėjome tokį sąlyginį pavadinimą: Socialinio ekonominio persitvarkymo problemos. Be abejo, pirmiausia tai yra socialinio gyvenimo pertvarkymo problemos. Tai galimi politinės struktūros pakeitimai, tai, kas yra svarstoma LKP Centro komiteto tezėse XIX konferencijai. Kita labai su tuo susijusi problema yra ekonomikos pertvarkymas, kalbėjo akademikas.
Įsiplieskė audringa, sunkiai valdoma diskusija. Nuomonės, pasiūlymai, replikos kaitino atmosferą. Nieko panašaus sovietmečiu šioje salėje dar nėra buvę. Pats diskusijos faktas Mokslų akademijos šventovėje iškalbingai liudijo įvykio svarbą. Galiausiai diskusija pasibaigė išrinkimu 36 žmonių, kurie pasivadino Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvine grupe. Grupės nepriklausomybininkų branduolį sudarė muzikologas prof. Vytautas Landsbergis, architektas Artūras Skučas, kompozitorius prof. Julius Juzeliūnas, filosofas Arvydas Juozaitis, fizikas Zigmas Vaišvila. Toji diena pagrįstai laikoma Sąjūdžio gimtadieniu.
Sąjūdis buvo vienintelė reali jėga, galėjusi okupacijos sąlygomis be ginklo iškovoti smurtu ir klasta atimtą Lietuvos nepriklausomybę. Šis masinis tautos judėjimas buvo panašus į cunamio bangą pakilo, nušlavė nekenčiamas okupanto ir jo statytinių valdžios struktūras ir nuslūgo. Inteligentijos atstovai, aiškiai matydami prarają tarp komunistų propagandos ir tikrovės, remdamiesi išlikusia tautos sąmonėje laisvo gyvenimo kūrybine patirtimi, pasinaudodami perestoikos periodu atleistais varžtais žodžiui ir spaudai, entuziastingai pasinėrė į Sąjūdžio veiklą.
Birželio 24 dieną Sąjūdis organizavo Gedimino aikštėje susitikimą su delegatais, vykstančiais į XIX SSKP partinę konferenciją Maskvoje. Tai buvo pirmas viešas ir atviras nuomonių forumas dalyvaujant sovietmečio valdžios grietinėlei daugeliu aktualių klausimų, pavyzdžiui, tautinės vėliavos, tautinio himno, pilietybės, lietuvių kalbos statuso, ekologijos ir pan. Savaime suprantama, minioje knibždėjo gausus būrys kagėbistų, jų agentų ir informatorių. Tačiau to mitingo atmosferą bene geriausiai atspindi dalyvių iškeltų plakatų užrašai. Juose atsispindėjo aktualijos ir didelių tikslų siekiamybė:
Persitvarkymo Sąjūdis visai Lietuvai!
Ką gynė liaudies gynėjai tremiant?
Laisva Lietuva Europos tautų šeimoje!
Reikalaujame Lietuvos pilietybės!
II LKP CK sekretorius generalgubernatorius
Kodėl laikraščiai nerašo apie Sąjūdį?
Šalin demagogiją!
Kas slepiasi už delegatų į partkonferenciją?
TIESA, rašyk tiesą!
KGB SS
Laisvę Lietuvos politiniams kaliniams!
Dvikalbystė rusifikacija
Drg. Gorbačiovai visa Lietuva už persitvarkymą (rusų
k.)
Savivalda Lietuvai!
Ir aš noriu valgyti iš specparduotuvės!
Pabaltijui suverenitetą!
Demokratijos!
Molotovas Ribentropas
Hitlerizmas stalinizmas.
Sąjūdžio žinios 1988 m. liepos 3 d. numeryje išspausdino mitinge kalbėjusio prof. V.Landsbergio kalbą. Joje buvo ir tokia įžvalgi mintis: Susirinkome čia labai svarbią dieną labai svarbiu reikalu. Išlydime delegatus, ir kam jie atstovauja? Kokie buvo tie rinkimai? Manau, kad ir respublikos vadovybė yra pajutusi tam tikrą klaidą, tikiuosi, ir tam tikrą gėdą. Galbūt yra garantija, kad šie netikri rinkimai bus paskutiniai netikri rinkimai Lietuvoje.
Taip ir įvyko! Po gero pusmečio pirmieji laisvi rinkimai okupacijos sąlygomis, kuriuos laimėjo Sąjūdis. Tai buvo vienas svarbiausių Sąjūdžio uždavinių. Ateinančiais metais bus minimas Lietuvos Sąjūdžio dvidešimtmetis. Šios kuklios, bet ypač reikšmingos Trečiajai Respublikai laiko atkarpos paminėjimo renginiai organiškai siesis su Lietuvos tūkstantmečio renginiais.
© 2007 XXI amžius
|