|
Imitacijos
Petras KATINAS
Prieš pat Jonines, Seimo pavasario sesijai artėjant prie pabaigos, atsitiko vienas įdomus dalykas. Paskubomis buvo pateiktas svarstyti Socialdemokratų frakcijos sugalvotas įstatymo projektas, pagal kurį į Seimą neišrinktiems parlamentarams būtų mokama tam tikro dydžio renta, priklausanti nuo parlamentinio darbo stažo. Visuomenei apie tai sužinojus ir labai pasipiktinus, jis žlugo, netgi nepradėjus jo svarstyti. Pagal projektą, jeigu Seimo narys išbuvo Seime vieną kadenciją, tai jo renta siektų 40 proc. mėnesinės algos, jei dvi kadencijas 60 proc. O senbuviams, išdirbusiems parlamente tris ir daugiau kadencijų, bet neišrinktiems į būsimą Seimą iki 75 proc. Šį socdemų aktyvistų I.Šiaulienės, A.Salamakino išmąstytą projektą, anot jo rengėjų, pavertus įstatymu, būtų įgyvendintas socialinis teisingumas ir net būtų vienas iš kovos su korupcija elementų! Mat, pasak rengėjų, valstybės renta, kaip socialinė garantija, užtikrintų galimybę buvusiems Seimo nariams ir toliau aktyviai dalyvauti politiniame ir visuomeniniame gyvenime, jie nebūtų socialiai pažeidžiami, smarkiai pakiltų Seimo narių prestižas ir t.t. Bet labiausiai nustebino šio rentos įstatymo kūrėjų teiginiai, kad esą įstatymas bus viena iš priemonių kovojant su korupcija... Pasirodo, politikai tiesiog priversti tepti savo švarius mundurus korupcija, nes valstybė neužtikrina jiems socialinės garantijos rentos. Tiksliau, dar vienos duoklės iš mokesčių mokėtojų kišenių. Todėl visiškai teisus buvo Dialogo kultūros instituto direktorius Rimantas Meškėnas, pažymėjęs, kad tokie ir panašūs samprotavimai nusipelno būti įrašyti į priešpaskutinius Lietuvos valstybingumo istorijos puslapius. R.Meškėnas, matyt, turėjo galvoje paskutiniąsias Žečpospolitos dienas, kai anų liūdnų metų seimo bajorai ir šlėktos buvo visiškai praradę sveiką protą. Kalbant apie prestižą, tai arba šį rentos projektą kūrusiems tautos išrinktiesiems apsisuko galvos, arba jie visiškai nebesuvokia, kokios nuotaikos vyrauja visuomenėje. Įdomiausia tai, kad šiam vadinamųjų socialdemokratų sugalvotam socialinio teisingumo įstatymui bene pirmą kartą per visus septyniolika atkurtosios nepriklausomybės metų pritarė visų parlamentinių frakcijų atstovai. Taip bent teigė projekto iniciatoriai ir rengėjai socdemai. Tokia neregėta vienybė labai daug ką pasako. Galima priminti, kad socdemų iniciatyvai užsitikrinti rentas seimūnams iki gyvos galvos savo parašais pritarė ne tik valdančiosios koalicijos socdemų partneriai liberalcentristas Vytautas Bogušis ir valstietė Aldona Staponkienė, bet ir Tėvynės sąjungos Irena Degutienė, darbietis Kęstutis Daukšys, socialliberalas Artūras Paulauskas, liberalas sąjūdininkas Petras Auštrevičius ir paksininkas Egidijus Klumbys. Taigi atrodė, kad šio rentos įstatymo svarstymas tebus tiktai paprastas formalumas ir bus vieningai priimtas. Vis dėlto taip neatsitiko. Su komjaunuolišku entuziazmu pritarę I.Šiaulienės ir A.Salamakino minėtam projektui, politikos asai, paprastai nekreipiantys jokio dėmesio į visuomenės nuomonę, ėmė atsikvošėti. Įstatymo projekto pateikimo dieną savo parašus atsiėmė rentos įstatymo projektą pasirašiusieji. Pirmasis apie tai prabilo socialliberalų lyderis buvęs Seimo pirmininkas A.Paulauskas, pareiškęs, jog, esant tokiai didžiulei socialinei atskirčiai, rentos buvusiems seimūnams sukeltų didelį žmonių nepasitenkinimą... Negi tokia mintis A.Paulauskui ir kitiems, paskubėjusiems pritarti draugų socdemų iniciatyvai, nušvito tiktai paskutinę dieną? Vargu ar jų galvos prašviesėjo. Jie vis dėlto suvokia, kad naujojo Seimo rinkimai ne už kalnų, todėl net ištikimiausias elektoratas tikrai praregės. Todėl vienam iš rentininkų iniciatorių A.Salamakinui neliks nieko kita, kaip apgailestauti dėl tokio kolegų minkštakūniškumo ir vos ne išdavystės. Taigi bent jau iki kitų rinkimų rentos įstatymas bus palaidotas ir išliks Seimo istorijoje kaip visiško absurdo reliktas. Dabar valdantieji socdemai, sugalvoję dar vieną savo gero gyvenimo triuką, ko gero, mąsto, kad dėl žlugusio įstatymo kalčiausias Prezidentas, pareiškęs, kad švelniausia, ką jis galėtų pasakyti, jog taip elgtis nekorektiška. Todėl visiems buvo aišku, kad Prezidentas vetuotų šį įstatymą. Tiesą sakant, neokomunistai ir jų bendražygiai į tokius dalykus kaip Prezidento, tiksliau, jo neaiškios aplinkos, sukurptus vetavimus nelabai kreipia dėmesio. Bet vis dėlto tai papildomas šurmulys. Štai nedidele balsų dauguma priėmus Alkoholio reklamos ribojimo įstatymą, bemat pasigirdo ne tiktai degtindarių ir aludarių pasipiktinimo balsai, bet ir Seimo narių. Jie jau kreipėsi į prezidentą V.Adamkų, reikalaudami vetuoti tuos ribojimus. Pasirodo, pradėjus įgyvendinti tokį įstatymą, Lietuvoje sužlugs sportas ir kultūra, nes iš televizorių išnyks šimtus kartų demonstruotas lozungas: Mus vienija alus ir pergalės!
O kol kas darbiečiai, aiškiai sutrikę dėl masinio savo gerbėjų ir partiečių bėgimo pas socdemus, nusprendė mažumėlę pagadinti nervus ne tik buvusiam premjerui A.Brazauskui, bet ir buvusiems bei esantiems socdemų ministrams. K.Daukšio, L.Graužinienės, J.Pinskaus iniciatyva darbiečiai surinko 30 parlamentarų parašų, kad būtų svarstoma interpeliacija keturiems A.Brazausko, dabar jo įpėdinio G.Kirkilo ministrams: socialinės apsaugos ir darbo Vilijai Blinkevičiūtei, švietimo ir mokslo Romai Žakaitienei, krašto apsaugos Juozui Olekui ir jau gudročiumi vadinamam aplinkos ministrui Arūnui Kundrotui. Mat šie ministrai, dirbę A.Brazausko Vyriausybėje, pritarė bendrovės Alita akcijų pardavimui saviems žmonėms, tuo padarydami keliasdešimt milijonų litų nuostolių. Tik vargu ar kas išeis iš tos interpeliacijos. Pirmiausia iki rudens sesijos, kai šis klausimas gali būti svarstomas, praeis nemažai laiko. O iki tol dar daug kas gali atsitikti, daug vandens nutekės.
Vis dėlto atsižegnojimas nuo rentos tautos išrinktiesiems parodo vieną dalyką. Elitas, tiksliau pasakius, klanas, galbūt pradeda suvokti, jog visuomenės nuomonė dar šį tą reiškia... Tiesa, pesimistiškai nuteikia politikos apžvalgininkės Jurgos Tvaskienės pastebėjimas. Apžvalgininkė klausia: Ar Lietuvoje dar gyvena žmonės? Ne, gyvena elektoratas. Ta masė, kurią kas ketverius metus priimta papirkti, apgauti ir pamiršti iki kitų rinkimų. Kuri, beje, pati to nusipelno, nes naiviu tikėjimu leidžiasi būti paperkama ir apgaunama. Su žmonėmis, jeigu dar atsimenate, elgiamasi kitaip. Bet kada, beje, mūsų valdantieji su mumis taip elgėsi? Bet kodėl gi taip nesielgti, jeigu tas elektoratas (ne žmonės) patys prašyte to prašosi. Štai grupė entuziastų, pasivadinusi Pakruojo rajono draugija, kreipėsi į rajono valdžią reikalaudama, kad į centrinę miesto dalį būtų grąžintas dabar Grūto parke stūksantis humanisto, pardavinėjusio Lietuvą kartu su Kapsuku ir panašiais, Karolio Požėlos paminklas! Tad ko gi stebėtis, kai į nepriklausomos Lietuvos parlamentą išrenkami tie, kuriems KGB generolai ir pulkininkai į LKP CK nešiodavo ataskaitas apie nuveiktus darbus?
© 2007 XXI amžius
|