Atnaujintas 2007 birželio 27 d.
Nr.49
(1546)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Visiems, mylintiems Lietuvą ir gerbiantiems jos istoriją

Būdamas neabejingas Lietuvos istorijos faktų traktavimui mokyklų vadovėliuose, noriu atkreipti dėmesį į tai, kad pokario Lietuvos partizaninis judėjimas nagrinėjimas nepakankamai objektyviai. Lietuvos istorijos vadovėlyje 11-12 klasėms, išleistame Vilniuje 2003 metais (autoriai: R.Kamuntavičius, V.Kamuntavičienė, R.Civinskas, K.Antanaitis), yra santūriai paminėta tema „Stalininis režimas Lietuvoje ir partizaninis pasipriešinimas 1944-1954 metais“, bet visiškai neužsimenama apie šiuos faktus:

1. Neišvardytas partizanų junginių kontingentas ir sudėtis. (Vietinės rinktinės, Lietuvos laisvės armijos ir Lietuvos kariuomenės kariai.Taip pat nepaklusę sovietinei mobilizacijai jaunuoliai, studentai, gimnazistai, net dvasininkai ir moterys).

2. Neminima apie tai, kad partizanai vilkėjo Lietuvos kariuomenės uniformą, kad buvo įvesti kariniai laipsniai ir karo lauko teismai. Taip pat buvo įvesti apdovanojimai už ypatingus nuopelnus (kaip reguliarioje kariuomenėje).

3. Nėra daugelio ginkluoto pasipriešinimo vadų (P.Plechavičiaus, K.Veverskio, M.Pečiulionio, A.Ramanausko) biografijų bei nuotraukų. Vadovėlyje pateikta partizanų vado J.Žemaičio nuotrauka yra tokia prasta, kad kompromituoja partizanų vado asmenybę ir meta šešėlį ant viso partizaninio judėjimo. Nėra nė vienos Lietuvos partizanės – moters nuotraukos.

4. Nėra Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos.

5. Nėra Lietuvos partizanų kautynių su okupacine kariuomene 1944-1953 metais žemėlapių. Nepažymėtos stambesnių kautynių vietos. Nepaminėtos partizanų kautynės, per kurias patirta nedaug nuostolių, ar be jų.

6. Nepaminėti suimti ir žiauriai kankinti, bet nieko neišdavę partizanai – didvyriai.

7. Nėra nė vienos enkavėdistų žiaurumus iliustruojančios nuotraukos su išniekintais partizanų palaikais, suguldytais miestelių aikštėse vietiniams gyventojams bauginti.

8. Nepaminėta apie tai, kad suimti partizanai dažnai buvo teisiami už akių vadinamųjų „troikų“.

9. Nepaminėtas nė vienas J.Lukšos perėjimas per Lietuvos sieną su tikslu pranešti pasaulio visuomenei apie okupantų žiaurumus, vykdomus Lietuvoje.

10. Nepaminėti partizanų išdavikai ir KGB agentai.

Partizaninis judėjimas Lietuvoje yra unikalus reiškinys mūsų mažos tautos istorijoje ir pagal savo mastą gali prilygti tikram karui su priešu, okupavusiu mūsų Tėvynę. Todėl drąsiai jį vadinkime partizaniniu karu ir kaip atskirai temai skirkime atitinkama dėmesį Lietuvos istorijos vadovėlyje.

Ateities kartos, nežinančios savo istorijos, tos istorijos negerbs ir negerbs tų, kurie tą istoriją kūrė; negerbs savęs, kaip istorijos tęsėjų, kaip tautos tradicijų puoselėtojų...

Antanas BUNEVIČIUS

Kaunas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija