|
Žmogaus teisių problemos: ar mūsų teismai gina žmogaus teises?
Arimantas DUMČIUS,
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas
Viena iš teisinį saugumą garantuojančių sąlygų yra asmens
teisė į teisingą teismą. Ją sudaro visuma: teisė į viešą, greitą,
nešališką, lygiateisišką ir skaidrų bylos tyrimą ir jos išnagrinėjimą.
Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad jų teisė į teisingą teismą
yra pažeidinėjama. 2004 metais teismais pasitikėjo tik mažiau nei
trečdalis gyventojų, pastaruoju metu jis dar sumažėjo ir nesiekia
20 proc. Svarbiausios nepasitikėjimo priežastys bylų vilkinimas,
šališkumas, viešumo stoka, neobjektyvumas. Kaip pavyzdį nurodysiu
nepakankamą ir jau 15 metų trunkantį pasipriešinimo ir genocido
bylų nagrinėjimą. Per keliolika metų iš 198 tik 15 bylų perduota
apygardos teismams. A.Ramanausko-Vanago bylos ikiteisminis tyrimas
tęstas tol, kol atsakovas mirė. 2006 metais pasistūmėta tik vienos
genocidinės bylos išsprendimo atžvilgiu. Neseniai užbaigta partizanų
Aštrauskų nužudymo byla.
Visuomenė nepatenkinta dėl mūsų teismų sistemos uždarumo,
atstovavimo teismuose teisių apribojimo ir procedūrinių teismo funkcijų
nevisaverčio vykdymo. Pastarąjį faktą įrodo bylų prieš Lietuvą laimėjimai
Strasbūre. Iki 2007 metų į Europos žmogaus teisių teismą kreipėsi
apie 2400 pareiškėjų. 23 bylose buvo pripažinti mūsų teismų procedūriniai
pažeidimai.
Ar dalyvaus visuomenė vykdant teisingumą?
Visuomenės atstovų, tarėjų dalyvavimo teismuose atstūmimo procesas prasidėjo 1992 metais priėmus Konstituciją ir 1993 m. gruodžio 14 d. paskelbus Seimo nutarimą dėl teisinės reformos metmenų ir jų įgyvendinimo bei 1995 m. gruodžio 5 d. ir 1999 m. gruodžio 1 d. Konstitucinio Teismo nutarimus. Vėlesniuose dokumentuose, būtent, 1998 m. birželio 25 d. teisinės reformos redakcijoje bei 2001 metais pagal JT Vystymo programą parengtame Žmogaus teisių veiksmų plane teismo tarėjų institutas tik paminimas, bet jų įkūrimo planai nevykdomi, apsiribota nedidelės apimties brošiūrėlės išleidimu (2001 m.). Nuo šios problemos sprendimo nusišalino ir praėjusios kadencijos Seimo Žmogaus teisių komitetas. Negana to, naujajame CPK 55, 56 str. labai susiaurintas, sakyčiau, panaikintas, nevyriausybinių organizacijų atstovavimas ginant savo narių teises teismuose. Paliktas tik profesinių sąjungų atstovo dalyvavimas, kai nagrinėjami teisiniai darbo santykiai. Kitais atvejais atstovavimas leistas tik aukštąjį teisinį išsilavinimą turintiems asmenims.
Prieš aštuonetą metų Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos (LŽTGA) siūlymas įteisinti piliečio kreipimąsi į Konstitucinį Teismą buvo atmestas. Taip pat Seime buvo nepritarta atstatyti asociacijų atstovavimo teismuose teisę.
Pastaruoju metu, dažniausiai vadovaujant teisės specialistams, bandoma stiprinti nuomonę, kad steigti sudėtinės formos (su visuomenės atstovais) teismų sistemą yra netikslinga. Remiamasi tuo, kad mūsų demokratija silpna, pilietinė visuomenė nesusiformavusi, negerbia ir nesivadovauja įstatymais, pakanti korupcijai. Vilmorus sociologiniai tyrimai parodė, kad 52,5 proc. paprastų piliečių pasisako už tarėjų institucijos įsteigimą, o teisininkų grupėje 85,2 proc. sako apie jos nereikalingumą. Tai būsiąs socialinis eksperimentas. Tuo tarpu visose demokratinių valstybių teismų sistemose yra įteisinta bent viena visuomenės atstovavimo forma.
Visa tai, ir dar daugiau, visuomenėje sukūrė teisės į teisingą teismą regimybę ir didžiulį nepasitikėjimą teismais. Kyla klausimas: ar dabartinė teisinės sistemos pertvarka gali atstatyti jos prestižą? Manau, galėtų, jeigu būtų protingai įtraukiami visuomenės atstovai į teisingumo vykdymą ir koreguojamas teisinis mechanizmas. Tam būtina politinė valia ir teisingi sprendimai. Šiuo metu svarstome antrąją teismų įstatymo redakciją, kurią parengė darbo grupė, vadovaujama Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko (į darbo grupę nebuvo įtraukti visuomenės atstovai). Parengtame dokumente dar nėra to, ko reikalauja visuomeninės organizacijos. Tarėjų institucijos steigimui nepritarta. Vykstant diskusijoms atsirado viltis, kad į teisėjų atrankos komisiją bus įtraukiami visuomenės atstovai, skelbiamos pretendentų pavardės, gyvenimo aprašymai Prezidento kanceliarijos internetiniame tinklapyje, Valstybės žiniose, daromas garso įrašas ir protokoluojama. Teisėjų tarybos posėdžiai, kiek įmanoma, bus viešinami techninių priemonių pagalba. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui nereikėtų užtęsti teismų įstatymo projekto parengimo, neatidėlioti šūsnies Seimo svarstymo laukiančių įstatymų projektų. Ar pavyks įteisinti šiuos pakeitimus, parodys svarstymų eiga.
Seimo valdyba pritarė grupės Seimo narių iniciatyvai rengti referendumą dėl tikslingumo įkurti tarėjų instituciją. Dabar galvojama, kad Konstitucijos keitimo kelias yra realesnis. Grupė Seimo narių Tėvynės sąjungos iniciatyva užregistravo Konstitucijos pakeitimą, jį numatoma pateikti artimiausiame posėdyje.
Ar reikalinga visuomeninių ekspertų (specialistų) institucija?
Darbo grupei svarstyti pasiūliau steigti visuomeninių ekspertų instituciją. Tai galėtų būti tik tam tikras specialiąsias žinias ir aukštąjį išsilavinimą turintys savo srities profesionalai, kurie patariamojo balso teise dalyvautų specializuotose bylose. Tokius visuomeninius ekspertus ir specialistus galėtų paskirti kompetentingiausios Lietuvos visuomeninės organizacijos, kurios vienija tam tikros profesijos atstovus (medikus, teisių gynėjus, menininkus, neįgaliuosius ir kt.). CPK ir BPK straipsniuose jau yra reglamentuoti šie proceso dalyviai ekspertai, specialistai, tačiau jie iš anksto galėtų būti atrinkti visuomeninių organizacijų.
Atlikdami teisėjo patarėjo profesiniais klausimais funkcijas, jie atliktų ir visuomenės atstovų stebėtojų, bet ne advokato funkcijas, tai turėtų ženkliai padidinti visuomenės pasitikėjimą teismais. Šie visuomeniniai ekspertai teiktų konsultacinę pagalbą bendrosios ir specializuotos kompetencijos teismų teisėjams bei dalyvautų bylose, nagrinėjamose tiek pirmąja, tiek apeliacine instancija.
Šiai idėjai pritarė Prezidentas, siūlymas perduotas darbo grupei, tačiau sprendimo iki šiol nėra.
Individualus piliečio skundas Lietuvos Konstituciniam Teismui
(kt)
Visu aktualumu grįžta diskusija dėl piliečių teisės kreiptis į KT. Manau, šalia Konstitucijoje nurodytų keturių subjektų (Prezidentas, Vyriausybė, penktadalis Seimo narių, Teismas), turinčių teisę kreiptis į KT, reikėtų ją suteikti Seimo kontrolieriams imtinai iki pavienių piliečių. Daugiau nei 30 Europos šalių piliečiai šią teisę turi. Lietuva tebėra valstybių mažumos grupėje, kuri neturi šios teisės. Daugėja mūsų piliečių skundų Europos žmogaus teisių teisme. Išplėtus teisę kreiptis į Lietuvos KT ir sukūrus griežtą bylų atrankos sistemą priimti svarstymui tik principinius žmogaus teisių pažeidimus sumažėtų skundų prieš Lietuvą Europos žmogaus teisių teisme. Seime 2006 m. sausio 26 d. vyko visuomenės klausymai dėl piliečio individualaus skundo KT. Nors Seimo Konstitucijos komisija neveikia, tačiau darbo grupės jau parengta koncepcija piliečių individualaus skundo Lietuvos KT įgyvendinimui. Artimiausiu metu numatytas koncepcijos svarstymas Seime. Be to, 2005 metais Seimo narių grupė įregistravo 106 str. LR Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektą.
Visų šių reformų pagrindas valingi politiniai Seimo sprendimai, reikalaujantys ir Konstitucijos pataisų. Viliuosi, kad jie bus įgyvendinti.
Pagal pranešimą, skaitytą gegužės 25 dieną
Seime konferencijoje Žmogaus teisių problemos, vykdant teisinę
reformą
© 2007 XXI amžius
|