|
Nepasitikėjimo teismais priežastis visuomenės nušalinimas nuo teisingumo vykdymo
Birželio 20 dieną Seimo narys, Lietuvos Sąjūdžio tarybos
pirmininkas Rytas Kupčinskas ir Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos
tarybos narys prof. Vladas Vilimas buvo surengę spaudos konferenciją,
kurioje ne pirmą kartą kėlė visuomenės atstovų dalyvavimo, vykdant
teisingumą bei formuojant teisėjų korpusą, būtinumą, taip pat išdėstė
kliuvinius, trukdančius šią idėją realizuoti. Pateikiame jų mintis
iš spaudos konferencijos.
Lietuvos teismų sistema išgyvena didelę krizę. Tai patvirtina svarbiausias šios sistemos vertintojas visuomenė.
Pagal apibendrintus ,,Eurobarometro tyrimus 2005 metų pavasarį ir rudenį ES ir kandidatėse į ES valstybėse (iš 32 valstybių) pagal pasitikėjimo teismais rodiklį Lietuva užima tik 29-ąją poziciją. Pasitiki teismais 27 proc. gyventojų, nepasitiki 60 proc. Dar nepalankesni mums buvo 2006 metų ,,Eurobarometro tyrimų rezultatai. Pagal atliktus pavasario tyrimus pasitikėjimas tesiekia 23 proc., nepasitikėjimas sudaro net 69 proc. Lietuvoje daug metų vykdomų apklausų rezultatai labai panašūs: pasitikėjimas teismais tesiekia 1520 proc. Į klausimą, ,,ar galėtumėte pavadinti teismą draugiška institucija? taip atsakė vos 12,3 proc. ne 80,5 proc. (Delfi užsakyti Sprinter tyrimai). Jeigu visuomenė nepasitiki teisingumą vykdančia institucija, vadinasi, nepasitiki ir pačia valstybe.
Svarbiausia nepasitikėjimo teismais priežastis visuomenės nušalinimas nuo teisingumo vykdymo. Visuomenės atstovų dalyvavimas teisingumo vykdyme (kontroliuojant teismų veiklą ir dalyvaujant teisminiuose procesuose kaip tarėjams ar prisiekusiesiems) įteisintas visų demokratinių valstybių teismų sistemose.
Visuomenės pasitikėjimą teismais bandoma atstatyti teikiant Seimui svarstyti plačiai išreklamuotą naują Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą XP-1281(3*). Įstatymo projekto tobulintojai Seime sudaryta darbo grupė bei Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas visuomenės atstovų dalyvavimui vykdant teisingumą bei formuojant teisėjų korpusą nepritarė. Šiuo įstatymo projektu bandoma išlaikyti klaninę teismų sistemą, kuri atveria kelią korupcijai ir toliau didina prarają tarp teismų ir visuomenės.
Kadangi Teismų įstatymo projekto rengėjų nuomone, visuomenės atstovų dalyvavimas teisingumo vykdyme bei teisėjų korpuso formavime nėra numatytas Konstitucijoje, 38 Seimo narių grupė įregistravo atitinkamą Konstitucijos IX skirsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą XP-2228. Kaip rašoma šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte, siūlomas Konstitucijos IX skirsnio papildymas padėtų išspręsti iškilusias problemas Lietuvos teisėsaugoje ir neleistų toliau ignoruoti piliečių intereso dalyvauti vykdant teisingumą. Lietuva taptų Vakarų civilizacijos visuomenės, gerbiančios piliečių teises, dalimi. Konstitucijoje siūloma įteisinti visuomenės atstovo teismo tarėjo instituciją ir Teismų tarybos, į kurią įeitų visuomenės atstovai, instituciją. Registracijos data š. m. gegužės 9 diena.
Gegužės 24 dieną 61 Seimo narys, vadovaudamasis Seimo statutu, pareikalavo, kad šio įstatymo projekto pateikimas įvyktų artimiausiame Seimo plenariniame posėdyje (birželio 5 dieną), tačiau tai neįvyko, nes Seimo kanceliarijos Teisės departamentas projekte įžvelgė galimų prieštaravimų Konstitucijai. Pagal Seimo statutą tokiu atveju Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi įvertinti, ar projektas neprieštarauja Konstitucijai. Šis komitetas akivaizdžiai delsia pateikti minėtą vertinimą ir taip ignoruoja 61 Seimo nario reikalavimą bei nepagrįstai atidėlioja šio itin svarbaus visai teismų sistemai ir visuomenei klausimo sprendimą.
XXI
© 2007 XXI amžius
|