Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Kančia suartina žmones

Mons. Alfonsas Svarinskas, s. Nijolė Sadūnaitė ir dr. Ramūnas Kondratas prie paminklo komunizmo aukoms atminti Vašingtone Sauliaus Kuprio („Draugas“, Čikaga, JAV) nuotrauka

Prezidentas Džordžas Bušas šalia Lietuvos trispalvės prie paminklo komunizmo aukoms atminti Rimo Gedeikos („Draugas“, Čikaga, JAV) nuotraukos

Jelena Bonner ir mons. Alfonsas Svarinskas

Birželio viduryje minėjome skaudžias mūsų tautai datas – 1940 metais įvykdytą sovietinės Rusijos okupacijos aktą prieš Lietuvą ir po metų vykusius pirmuosius trėmimus į Sibirą. Skausmingas datas tenka paminėti dažnai tik mums patiems, nes kitiems jos nerūpi. Tad kai tos datos prisimenamos kartu ir kituose kraštuose, tai sumažina mūsų tautos patirtų kančių skausmą. Minint šias Lietuvos ir kitų Baltijos kraštų bei visų buvusių komunistų valdomų tautų aukas birželio 12 dieną JAV sostinėje Vašingtone buvo atidengtas paminklas komunizmo aukoms atminti ir įamžinti. Atidengtas paminklas – moters, laikančios fakelą, statula – nesiekia trijų metrų aukščio. Iš bronzos nulieta statula, anot paminklo statybos iniciatorių, yra „tarptautinė“, panaši į Niujorke esančią Laisvės statulą, ir primins 100 milijonų komunizmo priespaudos aukų.

Atidengiant paminklą dalyvavo nemažas būrys žmonių, tarp jų įvairių tautybių atstovai: vietnamiečiai, kinai, rusai, vengrai, latviai, estai, lietuviai ir kiti, nukentėję nuo komunizmo tironijos. Į iškilmes buvo pakviesti ir žinomi kovotojai už Lietuvos laisvę – monsinjoras Alfonsas Svarinskas ir s. Nijolė Sadūnaitė, kurie „XXI amžiaus“ skaitytojams papasakojo apie paminklo atidengimo ceremoniją.

Invokaciją sukalbėjęs arkivyskupas Pietro Sambi priminė susirinkusiems apie komunizmo vykdytą ir vis dar kai kuriose pasaulio šalyse vykdomą tikinčiųjų persekiojimą. Pasak jo, komunizmas žmogų nužemino paversdamas jį dviem stipriomis rankomis, tinkančiomis tik darbui nudirbti, atimdamas bet kokią laisvę, iš kurių svarbiausia – religijos laisvė. Todėl šio paminklo atidengimas rodo, kad žmogaus prigimtis yra kur kas stipresnė už ideologiją, kuri siekia nutildyti žmogiškąją sielą, sakė arkivyskupas. Tom Lantos, Rūmų užsienio reikalų komiteto pirmininkas, sakė, jog privalome prisiminti tą ideologiją, kuri grasino visam pasauliui. Savo kalboje jis prisiminė ir 1956 metais įvykusį Vengrijos sukilimą.

Atidengimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, taip pat ir Latvijos bei Estijos užsienio reikalų ministrai.

Birželio viduryje dešimt dienų JAV praleido visiems gerai pažįstami žmonės – mons. Alfonsas Svarinskas ir s. Nijolė Sadūnaitė. Su jais kalbasi dr. Aldona Kačerauskienė.

Pirmiausia prašytume papasakoti apie kelionę.

Mons. A.Svarinskas: Pasitaikė netikėta proga nuvažiuoti į Ameriką ir dalyvauti Memorialo komunizmo aukoms atidarymo ir pašventinimo iškilmėse. JAV lietuviams buvo pasiūlyta ką nors pasikviesti iš tėvynės. Jų bendruomenės pirmininkas Saulius Kuprys pakvietė mane ir s. Nijolę Sadūnaitę. Kelionės išlaidas, kurios vienam žmogui sudarė 1250 JAV dolerių, sumokėjo bendruomenė, Lietuvių Katalikų Religinė šalpa ir dar privatūs asmenys.

Kelionė buvo įdomi. Skridome per Frankfurtą prie Maino; vokiečiai jau išgąsdinti teroristų. Patekome į rūpestingą kontrolę. Liepė nusivilkti švarkus, nusiauti batus, tikrino aparatūrą. Frankfurte praleidome dvi valandas.

Vašingtone mus pasitiko mieli lietuviai Meilė ir Tadas. Jie mus palydėjo pas vieną lietuvį į Vašingtono priemiestį. Jis tuo metu gyveno vienas, nes žmona ir duktė viešėjo Lietuvoje. Gėrėjomės gražiais namais, aplink spygliuočių miškas.

Per kai kurias Lietuvos komunikacijos priemones buvo pranešta, kad birželio 12 dieną Vašingtone buvo atidengtas paminklas, pavadintas Demokratijos deivės vardu, skirtas visoms komunizmo aukoms atminti. Įdomu sužinoti paminklo atsiradimo istoriją.

S. N.Sadūnaitė: 1993 metais tuometinis JAV prezidentas Bilas Klintonas pasirašė leidimą įamžinti komunizmo aukų atminimą Amerikos sostinėje Vašingtone. Buvo įkurtas lėšų kaupimo fondas. Projektų buvo įvairių. Tačiau viską lėmė lėšos. Surinkta 800 tūkst. dolerių. Už tiek ir pastatytas paminklas.

Prašytume prisiminti paminklo atidengimo iškilmes.

Mons. A.Svarinskas: Prie paminklo buvo galima prieiti tik su leidimais. Laukėme atvykstant JAV prezidento Dž.Bušo. Pagaliau jis atvažiavo.

S.N.Sadūnaitė: Paminklo atidengimo iškilmės prasidėjo malda, kurią sukalbėjo Nuncijus.

Mons. A.Svarinskas: Netrūko ir kalbų. Prezidentas Dž.Bušas kalbėjo apie visas komunizmo aukas, ypač pabrėžė Pabaltijo tautų aukas. Labai griežtai pasisakė Kongreso Užsienio reikalų komisijos pirmininkas Lagos, piktai įvardijęs nusikaltėlius. Jo kalba sukėlė neigiamą Vokietijos ir Rusijos valdžios atstovų reakciją.

S.N.Sadūnaitė: Buvo minima, kad pasaulyje yra 130 milijonų komunizmo aukų. Ž.Širakas ir G.Šrioderis įvardyti kaip politikos parsidavėliai.

Kokį įspūdį daro paminklas?

S. N.Sadūnaitė: Paminklas man patiko. Sudvasintu veidu moteris, „aprengta“ ilgais drabužiais, iškeltose rankose laiko fakelą, simbolizuojantį kankinių kraują. Kankinių kraujas – tai kitų kankinių sėkla. Jų auka nenuėjo veltui. Paminklas visiems byloja: nepamirškite, kas įvyko, darykite viską, kad tai nepasikartotų.

Mons. A.Svarinskas: Ta trijų metrų moters figūra kiek primena Laisvės statulą Amerikoje.

Kas vyko po paminklo atidengimo iškilmių?

Mons. A.Svarinskas: Rinkomės Valstybės departamento Didžiojoje salėje, kur vyko apvaliojo stalo konferencija. Išgyvenimais dalijosi tie, kurie sėdėjo sovietiniuose kalėjimuose. Įspūdingas buvusio F.Kastro kalėjimo kalinio, net 19 metų kankinto kalėjimuose, liudijimas. Jo tėvą sušaudė bolševikai. Kalbėjo Jelena Bonner. Man taip pat buvo suteiktas žodis. Pasakojau, ką išgyvenau lageriuose. Po mano kalbos priėjo kinė iš Taivano ir padėkojo. Vakare vyko politkalinių priėmimas pas Kongreso komiteto narius. Susirinko apie 400 žmonių. Visi labai artimi. Kančia suartina žmones.

Birželio 14 dieną Valstybės departamento svarbiausioje salėje, pavadintoje Benjamino Franklino vardu, buvo paminėtos 85-osios Pabaltijo respublikų pripažinimo metinės. Kalbėjo Valstybės sekretoriaus Europos ir Airijos reikalams padėjėjas Hopkinsas, Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paet, Latvijos užsienio reikalų ministras Arti Pabriks. Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas savo kalbose padėkojo Amerikai. Dalyvavo Amerikos ambasadorius Rygoje Frederic W.B.Koleman. Birželio 14-osios popietę visa Lietuvos delegacija kartu su ministru P.Vaitiekūnu susirinkome prie paminklo, padėjome vainiką. Perskaičiau maldą. Kalbėjo ministras, s. N.Sadūnaitė; aš taip pat tariau žodį. Tai buvo mūsų atsisveikinimas su Memorialu komunizmo aukoms.

Atsisveikinote su Memorialu Vašingtone, bet ne su Amerika. Prašytume papasakoti apie kitas JAV praleistas dienas.

Mons. A.Svarinskas: Birželio 15-ąją, lydimi Meilės ir Tado, atvykome į oro uostą, iš kurio išskridome į Čikagą. Pasitiko Saulius Kuprys, palydėjo į seselių kazimieriečių vienuolyną, kur apsigyvenome. Kai nebūdavo programos mieste, labai gražioje vienuolyno koplyčioje aukodavau šv. Mišias.

Papasakosiu šiek tiek apie vienuolyną. Kadaise ten buvo 400 seselių, visos dirbo parapijos mokyklose. Joms užteko trečdalio atlyginimo, kurį moka dabar. Šiuo metu liko 65 seselės, daugiausia pasiligojusios arba invalidės. Jaunų veidų beveik nematyti. Vienuolynui sunku išsilaikyti. Reikia pasakyti karčią tiesą: kai seselės paliko mokyklas, prie katalikiškų parapijų veikusios mokyklos sunyko. Beje, vienuolynas turi gražų muziejų, kurio eksponatai primena kilnius seselių darbus.

Vienuolyne sutikau seselę Mercedes, kuri iliustravo anglų kalba leidžiamą „Katalikų Bažnyčios kroniką“.

Birželio 16-ąją aplankėme Vyčių organizaciją. Jos nariai ne visi moka lietuviškai, bet nuoširdžiai myli Lietuvą ir dirba mūsų tėvynės labui. Pasimeldėme, pasišnekėjome. Vyčių darbai Lietuvai nėra reikiamai įvertinti. 1989 metais ambasadorius Stasys Bačkis man sakė: jie visur buvo pirmieji mūsų talkininkai.

Birželio 17-ąją, sekmadienį, buvome Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje Marquett Parke. Maldininkų susirinko mažiau negu anksčiau susirinkdavo. Senoji karta baigia išmirti, jaunieji mažai teprisideda. Šv. Mišias aukojome trise: vietinis klebonas, kun. Arvydas Žygas ir aš. Vėliau salėje vyko vaišės, prasmingas pasibuvimas. Kalbėjomės apie Lietuvą, Katalikų Bažnyčios reikalus, tarėmės, kaip reikėtų suaktyvinti dvasinį gyvenimą. Labai svarbūs šie principai: kasmėnesinė išpažintis, dalyvavimas šv. Mišiose kas sekmadienį ar dar dažniau, malda už Lietuvą ir Bažnyčią, visapusiška pagalba vieni kitiems, raginau palaikyti katalikišką spaudą. Išleidžiami „XXI amžiaus“ penki tūkstančiai egzempliorių turėtų būti grobstyte išgrobstomi katalikų. Deja, taip nėra. O gaila.

Lankėmės Ateitininkų namuose Lemonte. Teko sutikti labai mielą žmogų, seną savo pažįstamą Lietuvos konsulą Arvydą Daunoravičių.

Apsilankėme „Draugo“ redakcijoje, susipažinome su naująja redaktore Dalia Cidzikaite, atvykusia iš Lietuvos. Paskutiniais metais krinta „Draugo“ prenumerata. Atsirado bėda: bolševikai atakuoja Amerikos lietuvius. Jie pradėjo leisti dar tris lietuviškus laikraščius. „Vakarai“ – tai savaitinis 50 puslapių laikraštis, spalvotas, gražus. Jo leidimas sukelia abejonių – kas jį finansuoja? Tą savaitraštį visiems siuntinėja kol kas nemokamai. Taigi, atrodytų, bolševikai lietuvius vedžioja už nosies.

Dingsta Amerikos lietuvių patriotizmas. Jie padarė klaidų turėdami mažas šeimas. Tik keletas lietuvių užaugino gausias šeimas. Augindami po vieną vaiką, jie tikėjosi jam duoti labai gerą išsilavinimą. Tokių problemų nėra, pavyzdžiui, pas musulmonus: turėdami daug vaikų, jie baigia užtvindyti Europą.

Dar noriu pasakyti, kad matėme labai įspūdingą paminklą už Čikagos. Laivelyje trys asmenys: kun. prancūzas Marquett rankoje laiko iškėlęs kryžių, už jo – pirmasis užkariautojas ir laivelio irkluotojas sulinkęs negras. Kun. Marquett XVII amžiaus viduryje pirmasis iš baltųjų aplankė Čikagos vietovę, ir jo vardu pavadinta gatvė bei parkas.

Dėkojame už pokalbį.

* * *

Dar galima pridurti, kad bene įspūdingiausi pranešimai nuskambėjo dvi valandas trukusioje minėtoje apvalaus stalo diskusijoje ,,Komunizmo aukos ir nusikaltimai“, įvykusioje paminklo atidengimo popietę. Būtent čia diskusijoje dalyvavę įvairių tautybių ir profesijų žmonės – istorikai, buvę šalies prezidentai, politiniai kaliniai, ambasadoriai ir akademikai – bandė įvertinti komunizmo aukų skaičių, įvardyti bent dalį padarytų nusikaltimų visai žmonijai. Dr. Alan Kors, savo kalbą pradėjęs mintimi apie tai, kad negalime kalbėti apie praeitį, dabartį ir ateitį, kol mirusiųjų kūnai guli nepripažinti, sakė, jog mokslininkai šaukia apie skaičius, kuriuos sunku suvokti protu: milijonai mirusiųjų – nušautų, numarintų badu, nužudytų darbo stovyklose, kalėjimuose – visi yra čia, aplink mus, bet niekas nekalba apie juos, niekas jų neapdovanoja, niekas nemoka už juos, niekas nėra nubaustas. Jis sukritikavo ir laikraštyje ,,The New York Times“ pasirodžiusį redakcinį straipsnį, kuriame buvo reikalaujama nepradėti naujos raganų medžioklės Lietuvai prabilus apie atsakomybę už komunizmo padarytus nusikaltimus. A.Kors sakė: mirusieji negali nieko palaidoti, tai turime padaryti mes. Būtent šiame renginyje kalbėjo mons. A.Svarinskas.

© 2007 „XXI amžius“