Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Kančia suartina žmones

Mons. Alfonsas Svarinskas, s. Nijolė Sadūnaitė ir dr. Ramūnas Kondratas prie paminklo komunizmo aukoms atminti Vašingtone Sauliaus Kuprio („Draugas“, Čikaga, JAV) nuotrauka

Birželio viduryje minėjome skaudžias mūsų tautai datas – 1940 metais įvykdytą sovietinės Rusijos okupacijos aktą prieš Lietuvą ir po metų vykusius pirmuosius trėmimus į Sibirą. Skausmingas datas tenka paminėti dažnai tik mums patiems, nes kitiems jos nerūpi. Tad kai tos datos prisimenamos kartu ir kituose kraštuose, tai sumažina mūsų tautos patirtų kančių skausmą. Minint šias Lietuvos ir kitų Baltijos kraštų bei visų buvusių komunistų valdomų tautų aukas birželio 12 dieną JAV sostinėje Vašingtone buvo atidengtas paminklas komunizmo aukoms atminti ir įamžinti. Atidengtas paminklas – moters, laikančios fakelą, statula – nesiekia trijų metrų aukščio. Iš bronzos nulieta statula, anot paminklo statybos iniciatorių, yra „tarptautinė“, panaši į Niujorke esančią Laisvės statulą, ir primins 100 milijonų komunizmo priespaudos aukų.

Apie paminklą Vašingtone komunizmo aukoms

Paminklas komunizmo aukoms atminti Vašingtone Raimundo Šližio („Draugas“, Čikaga, JAV) nuotrauka

Paminklo – memorialo statymo istorija yra tokia. 1989 metais sugriuvus Berlyno sienai, amerikiečiams Lee Edwards ir Lev Dobriansky, suvokusiems, jog su sienos griuvimu pamažu bus pamiršta ir atmintis apie komunizmo naikinamąją jėgą, kilo mintis įamžinti viso pasaulio komunizmo aukas. Juk žmonės nebuvo linkę kalbėti apie komunizmo padarytus nusikaltimus ir visur jautėsi visuotinis užmaršumas. L.Edwards ir L.Dobriansky kreipėsi į JAV Kongreso atstovus, ir 1993 metais tuometinis JAV prezidentas Bilas Klintonas pasirašė leidimą įamžinti komunizmo aukas JAV sostinėje Vašingtone. Dar po kurio laiko buvo įkurtas Komunizmo aukų memorialo fondas (Victims of Communism Memorial Foundation), kurio garbės pirmininku tapo dabartinis šalies prezidentas Džordžas Bušas, o jo pirmininku – L.Edwards. Fondo nariai taip pat yra nemažai posovietinių valstybių buvusių lyderių: Lietuvos Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas (prezidentas) Vytautas Landsbergis, buvę Latvijos bei Estijos prezidentai Guntis Ulmanis ir Lenartas Meris.