Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Petrinių iškilmė Romoje

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI palijų uždeda naujajam Santjago (Kuba) arkivyskupui metropolitui Dionizijui Dilermui Garsijai Ibanesui

Palijų giliaprasmiškumas

Kaip įprasta, popiežius Benediktas XVI, aukodamas Romos Bažnyčias globėjų šv. apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmės šv. Mišias, įteikė palijus jo naujai paskirtiems arkivyskupams metropolitams. Per pastaruosius vienerius metus Šventasis Tėvas visame pasaulyje paskyrė 51 arkivyskupą metropolitą, iš kurių 46 birželio 29 dieną kartu su Popiežiumi koncelebravo Petrinių pamaldas ir priėmė palijus iš Benedikto XVI rankų. Likusiems penkiems hierarchams palijai bus perduoti jų diecezijose.

Popiežius paskelbė šv. Pauliaus metus

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI skelbia šv. Pauliaus metus, kuriais bus paminėtas tautų apaštalo gimimo 2000-metis

Didžiųjų apaštalų bendrystė

Popiežius Benediktas XVI, kuris pastaruoju metu tiek bendrosiose audiencijose, tiek kituose susitikimuose su tikinčiaisiais vedamuose katechetiniuose pokalbiuose didelį dėmesį skiria šv. Pauliaus atsivertimui, krikščioniškosios asmenybės bruožams ir mokymui, paskelbė šiam „pagonių tautų apaštalui“ skirtus ypatingus metus. Pagal Šventojo Tėvo sumanymą, šv. Pauliaus metai, kurie Katalikų Bažnyčioje bus minimi nuo 2008-ųjų birželio 29 d. iki 2009-ųjų birželio 29-osios, turėtų paskatinti misijinį veikimą, aukos dvasią, taip pat ekumeninį aktyvumą.

Šv. Teresėlės kelionė per Telšių vyskupiją ir Kauno arkivyskupiją

Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresėlės relikvijos savo kelionę Telšių vyskupijoje pradėjo birželio 14-ąją sutikimu prie automagistralės šalia Gargždų. Jos buvo palydėtos į Kretingą, Dievo Meilės misionierių (Motinos Teresės) kongregacijos namus. Iš vienuolyno su iškilminga procesija relikvijos tą pačią dieną buvo palydėtos į Kretingos bažnyčią. Birželio 15-ąją relikvijos buvo sutiktos Kartenos Švč.M.Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, o vakare atkeliavo į Pakutuvėnus. Birželio 16-ąją relikvijos sutiktos Telšių Katedroje, kur jos buvo iki birželio 18-osios popietės.

Parapija šventė šimtmečio jubiliejų

Vajasiškio kaime šventė. Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas ir Vajasiškio parapijos klebonas kun. Gediminas Jankūnas koplytstulpio šventinimo metu

VAJASIŠKIS. Birželio 24 dieną, sekmadienį, per titulinius Šv. Jono Krikštytojo atlaidus, į nuošalų, bet brangų kraštą rinkosi Vajasiškio, aplinkinių kaimų ir kaimelių žmonės paminėti gražaus jubiliejaus – parapijos įsteigimo 100-metį.

Žmonės į jubiliejinę šventę rinkosi iš ankstaus ryto. Buvusios mokyklos pastate puikavosi parapijiečių rankdarbių paroda. Įvairiaspalvės lovatiesės, sniego baltumo ornamentais papuoštos staltiesės, unikalios servetėlės, nėriniai traukte traukė lankytojų dėmesį. Ne vienas ilgėliau sustodavo prie Anelės Bartaškienės, Genės Valienės, Aldonos Dūdėnienės, Laimutės Šeduikienės, Emilijos Jurelienės bei kitų audinių.Grožėjosi medžio drožėjų dirbiniais, tapybos darbais. Čia buvo galima susipažinti ir su Vajasiškyje gyvenusio poeto Antano Miškinio kūryba, taip pat iš šios parapijos kilusio Utenos rajono mero Alvydo Katino eilėraščiais.

Prisiminti sovietinio režimo kankiniai

Monsinjoro Vincento Vėlavičiaus ir kapitono Igno Vyliaus pagerbimo iškilmės. Kairėje – mons. Alfonsas Svarinskas

Pavandenė. Liepos 1 dieną, sekmadienį, Šv. Onos parapijos bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios prisimenant dviejų garbingų parapijiečių, sovietinio režimo kankinių, brolių monsinjoro Vincento Vėlavičiaus ir kapitono Igno Vyliaus atminimą.

Po šv. Mišių Pavandenės kaime, vadinamoje Sakelinėje, prie namo, kuriame gimė broliai Vėlavičiai, buvo pašventinta atminimo lenta, pagaminta Lietuvos krikščionių demokratų partijos Telšių skyriaus rūpesčiu.

Kančia suartina žmones

Mons. Alfonsas Svarinskas, s. Nijolė Sadūnaitė ir dr. Ramūnas Kondratas prie paminklo komunizmo aukoms atminti Vašingtone Sauliaus Kuprio („Draugas“, Čikaga, JAV) nuotrauka

Birželio viduryje minėjome skaudžias mūsų tautai datas – 1940 metais įvykdytą sovietinės Rusijos okupacijos aktą prieš Lietuvą ir po metų vykusius pirmuosius trėmimus į Sibirą. Skausmingas datas tenka paminėti dažnai tik mums patiems, nes kitiems jos nerūpi. Tad kai tos datos prisimenamos kartu ir kituose kraštuose, tai sumažina mūsų tautos patirtų kančių skausmą. Minint šias Lietuvos ir kitų Baltijos kraštų bei visų buvusių komunistų valdomų tautų aukas birželio 12 dieną JAV sostinėje Vašingtone buvo atidengtas paminklas komunizmo aukoms atminti ir įamžinti. Atidengtas paminklas – moters, laikančios fakelą, statula – nesiekia trijų metrų aukščio. Iš bronzos nulieta statula, anot paminklo statybos iniciatorių, yra „tarptautinė“, panaši į Niujorke esančią Laisvės statulą, ir primins 100 milijonų komunizmo priespaudos aukų.

Naujas Baltijos šalių aneksijos pavojus tebėra realus

Dr. Aldona Kačerauskienė

JAV žurnalistas Viljamas F.Džasperis (William F.Jasper) Gintaro VISOCKO nuotrauka

Birželio 10-ąją į Lietuvą atvykęs JAV žinomas politologas, žurnalistas, žurnalo „New American“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, dviejų knygų autorius, Džono Berčo draugijos lektorius Viljamas F.Džasperis (William F.Jasper) be jokio atokvėpio skubėjo į Vilniaus karininkų ramovę, kur jo laukė nevyriausybinių organizacijų atstovai, žurnalistai, visuomenės veikėjai. Ilgai svajojęs pamatyti savo ilgamečio bendradarbio Džono Berčo draugijoje ir artimo bičiulio Viliaus Bražėno tėvynę, tuščiai laiko neleido. Jis dalyvavo konferencijoje „Komunizmą – į tarptautinį tribunolą“, aplankė žymiausias Lietuvos vietas, davė daugybę interviu žurnalistams.

Apie paminklą Vašingtone komunizmo aukoms

Paminklas komunizmo aukoms atminti Vašingtone Raimundo Šližio („Draugas“, Čikaga, JAV) nuotrauka

Paminklo – memorialo statymo istorija yra tokia. 1989 metais sugriuvus Berlyno sienai, amerikiečiams Lee Edwards ir Lev Dobriansky, suvokusiems, jog su sienos griuvimu pamažu bus pamiršta ir atmintis apie komunizmo naikinamąją jėgą, kilo mintis įamžinti viso pasaulio komunizmo aukas. Juk žmonės nebuvo linkę kalbėti apie komunizmo padarytus nusikaltimus ir visur jautėsi visuotinis užmaršumas. L.Edwards ir L.Dobriansky kreipėsi į JAV Kongreso atstovus, ir 1993 metais tuometinis JAV prezidentas Bilas Klintonas pasirašė leidimą įamžinti komunizmo aukas JAV sostinėje Vašingtone. Dar po kurio laiko buvo įkurtas Komunizmo aukų memorialo fondas (Victims of Communism Memorial Foundation), kurio garbės pirmininku tapo dabartinis šalies prezidentas Džordžas Bušas, o jo pirmininku – L.Edwards. Fondo nariai taip pat yra nemažai posovietinių valstybių buvusių lyderių: Lietuvos Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas (prezidentas) Vytautas Landsbergis, buvę Latvijos bei Estijos prezidentai Guntis Ulmanis ir Lenartas Meris.

Studentas domisi slaptųjų tarnybų tema

Vytautas Beniušis, šią vasarą Tarptautinių santykių ir politikos institute sėkmingai apgynęs diplomą slaptųjų tarnybų tema Gintaro Visocko nuotrauka

Su Tarptautinių santykių ir politikos instituto studentu Vytautu BENIUŠIU, šią vasarą sėkmingai apgynusiu diplominį darbą slaptųjų tarnybų tema, kalbasi žurnalistas Gintaras VISOCKAS.

Ką tik Tarptautinių santykių ir politikos institute baigei bakalauro studijas. Ką žadi veikti baigęs aukštąją mokyklą – važiuoti į Vakarus ar ieškoti laimės namie, Lietuvoje? Kokios nuotaikos vyrauja tarp tavo bendrakursių – emigruoti ar kabintis į gyvenimą Lietuvoje?

„Nuskriaustieji ir pažemintieji“

Petras KATINAS

Kas gali paneigti, kad parlamentarų – visokių šiaulienių, salamakinų ir kitų nomenklatūrinės partijos atstovų – karštligiškai brukamas rentų seimūnams iki gyvos galvos įstatymas nėra sugalvotas tik tam, kad galutinai sugriautų visuomenės pasitikėjimą šia valstybės institucija? Bet juk ir taip visos sociologinės apklausos rodo, kad tas pasitikėjimas artėja prie nulio. Dabar socdemai ir jų prielipos specialiai kompromituoja Seimą, aišku, turėdami savų tikslų.