| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Apie paminklą Vašingtone komunizmo aukoms
Paminklo memorialo statymo istorija yra tokia. 1989 metais sugriuvus Berlyno sienai, amerikiečiams Lee Edwards ir Lev Dobriansky, suvokusiems, jog su sienos griuvimu pamažu bus pamiršta ir atmintis apie komunizmo naikinamąją jėgą, kilo mintis įamžinti viso pasaulio komunizmo aukas. Juk žmonės nebuvo linkę kalbėti apie komunizmo padarytus nusikaltimus ir visur jautėsi visuotinis užmaršumas. L.Edwards ir L.Dobriansky kreipėsi į JAV Kongreso atstovus, ir 1993 metais tuometinis JAV prezidentas Bilas Klintonas pasirašė leidimą įamžinti komunizmo aukas JAV sostinėje Vašingtone. Dar po kurio laiko buvo įkurtas Komunizmo aukų memorialo fondas (Victims of Communism Memorial Foundation), kurio garbės pirmininku tapo dabartinis šalies prezidentas Džordžas Bušas, o jo pirmininku L.Edwards. Fondo nariai taip pat yra nemažai posovietinių valstybių buvusių lyderių: Lietuvos Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas (prezidentas) Vytautas Landsbergis, buvę Latvijos bei Estijos prezidentai Guntis Ulmanis ir Lenartas Meris. Tačiau 1999 metais fondas neturėjo nė vieno milijono dolerių. Buvo atsisakyta sumanymo įrengti 100 mln. dolerių kainuosiantį muziejų ir nuspręsta apsistoti ties kur kas kuklesniu, vieną milijoną kainuosiančiu projektu. Buvo siūlomi įvairūs paminklo variantai. Kadangi jis turėjo atstovauti viso pasaulio komunizmo aukoms ir ne tik atstovauti, bet ir būti iškalbingas įvykdytų nusikaltimų liudytojas, vieni siūlė Berlyno sienos kopiją, kiti tikslų Gulago kalėjimo maketą, dar treti valtį, kuria nuo komunizmo priespaudos plaukia Kubos ar Vietnamo pabėgėliai. Pagaliau buvo apsistota ties bronzine statula, pavadinta ,,Demokratijos deivė tokią 1989 metais Tiananmenio aikštėje buvo iškėlę Kinijos studentai. Ji turėjo priminti nelabai senus Tiananmenio aikštės įvykius ir tai, jog komunizmas, dėl savo žmogėdriškos prigimties padaręs milijonines aukas, dar nėra nugalėtas. Paminklo statyba Vašingtone prasidėjo 2006 metų pavasarį. Statybos komitetas įveikė paskutinę kliūtį, kai Vašingtono planavimo komisija vienbalsiai patvirtino numatyto paminklo projektą. Memorialo komunizmo aukoms statyba, kainavusia apie 800 tūkst. JAV dolerių (2 mln. litų), rūpinosi Jungtinis Baltijos-Amerikos nacionalinis komitetas (Joint Baltic American National Committee -JBANC), vienijantis Jungtinėse Valstijose gyvenančius išeivius iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Šis Komitetas pastaruosius keliolika metų labiausiai agitavo už Baltijos valstybių priėmimą į NATO idėją. Prie paminklo komunizmo aukoms statybos taip pat prisidėjo Amerikos lietuvių taryba, taip pat latviai, estai. Jis buvo pastatytas netoli Kapitolijaus, prie Masačiūsetso ir Nju Džersio gatvių sankryžos. Būtina priminti, kad birželio 19-ąją Europos Parlamento nariai gėlėmis ir tylos minute pagerbė Baltijos valstybėse sovietų vykdytų masinių trėmimų aukas. Ši ceremonija buvo atlikta Lietuvos europarlamentaro Vytauto Landsbergio iniciatyva. Trumpą kalbą pasakęs V.Landsbergis pastebėjo, kad 1941 m. birželio 14 d. prasidėjusių sovietinių masinių trėmimų aukos buvo ne tik lietuviai, latviai ir estai, nuo represijų kentėjo ir kitų Europos tautybių žmonės. Prieš tai savo kalboje Parlamento viešame posėdyje V.Landsbergis taip pat apgailestavo, kad Europoje sovietinio režimo nusikaltimai žmonijai dar nesulaukia tinkamo dėmesio. Praėjusią savaitę memorialinis paminklas nesuskaičiuojamoms komunizmo ir komunistų valdžios aukoms paminėti buvo iškilmingai atidengtas Vašingtone. Kol kas Europos Parlamente turime tik kuklią memorialinę lentą, sakė V.Landsbergis. Minėjime dalyvavo Europos Parlamento nariai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Europos Parlamento darbuotojai. Memorialinė lenta sovietinių represijų aukoms paminėti Europos Parlamentui buvo įteikta praėjusių metų birželio 14 dieną Baltijos valstybių europarlamentarų iniciatyva, o darbar ji turi nuolatinę vietą prie lankytojų salės, netoli valstybių narių nacionalinių vėliavų.
© 2007 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |