Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

„Tikiu šventųjų bendravimą...“

„Tikiu šventųjų bendravimą...“ Šią frazę tariame kaskart, kalbėdami „Tikėjimo išpažinimą“ sekmadienio šv. Mišiose ar melsdamiesi rožinio maldą. Tik kažin ar tikrai suprantame, ką sakome. „Katalikų Bažnyčios katekizme“ skaitome: „Dangaus gyventojai, būdami tvirčiau suvienyti su Kristumi, didina visos Bažnyčios šventumą (...). Jie nesiliauja užtarę mus prieš Tėvą, aukodami nuopelnus, kuriuos įgijo žemėje per vieną Dievo ir žmonių Tarpininką Jėzų Kristų (...). Dėl to jų broliškas rūpestis nepaprastai gelbsti mus, silpnus. (...) Kaip žemėje krikščionių tarpusavio bendravimas suartina mus su Kristumi, taip bendravimas su šventaisiais mus suvienija su Juo“. (KBK 956-957).

Žodis „bendravimas“ čia yra pats svarbiausias, nes jis nusako pačią esmę: šventųjų pavyzdys svarbus, bet visų svarbiausia – nenutrūkstantis draugystės ryšys tarp jų – jau nukeliavusių žemišką kelionę ir pasiekusių jos tikslą Tėvo glėbyje – ir mūsų, dar esančių pakeliui. Į šią bendrystę taip pat įpinami ir tie mirusieji, kurių meilė dar tyrinama skaistykloje, todėl Bažnyčia ragina mus užtarti juos malda.

Šiemet birželio pabaiga ir liepos pradžia mums, lietuviams, yra ypatingas laikas. 1987 m. birželio 28 d., švenčiant Lietuvos krikšto 600 metų sukaktį, popiežius Jonas Paulius II paskelbė palaimintuoju mūsų tautietį, arkivyskupą Jurgį Matulaitį, Marijonų vienuolijos atnaujintoją, Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių ir Jėzaus Eucharistijoje Tarnaičių seserų vienuolijų steigėją, Vilniaus vyskupą, sociologą, diplomatą – Lietuvos bažnytinės provincijos ir Lietuvos konkordato su Šventuoju Sostu projektų autorių, vienuolį „pagal Dievo širdį“. Tą dieną, sakydamas iškilmių pamokslą Romos Šv. Petro bazilikoje, Šventasis Tėvas kalbėjo: „Brangūs broliai ir seserys lietuviai, šiandien Bažnyčia kreipiasi į jus Kristaus žodžiais Evangelijoje: „Priimkite pranašą kaip pranašą. Priimkite teisųjį kaip teisųjį“ (Mt 10,41).

Praėjo lygiai 20 metų. Turime Palaimintąjį Jurgį. Bet ar galime pasakyti, kad tikrai esame įvykdę Šventojo Tėvo nurodymą ir tikrai jį priėmę? Ar mus su tėvu Jurgiu riša tikra ir gili bendrystė? Ar meldžiame jo užtarimo ir tikime kad jis mumis rūpinasi? Taigi – ar tikrai tikime šventųjų bendravimą? Liepos 8-15 dienomis Marijampolėje, kur ilsisi Palaimintojo Jurgio palaikai, vyks jubiliejiniai atlaidai. Štai ir būsime patikrinti. Ar eisime pas savo šventąjį? Ar melsime jo užtarimo? Juk teturime tik du lietuvius šventuosius – šv. Kazimierą ir Palaimintąjį J.Matulaitį...

Šventieji tikrai visuomet pasirengę užtarti mus, padėti mums patirti Dievo meilę ir Jo galybę, kad mūsų širdys būtų perkeistos, kad atrastume tikrą gyvenimo pilnatvę, kad liudytume Dievo garbę. Štai mūsų Palaimintasis J.Matulaitis. Per 34 beatifikacijos proceso metus (1953-1987) vien „Beatifikacijos bylos žiniose“ (specialiame informaciniame biuletenyje, ėjusiame JAV) paskelbta beveik 1000 liudijimų apie malones, patirtas užtarus Palaimintajam Jurgiui. Dauguma jų – iš „laisvojo pasaulio“, nes Lietuva tuo metu tebebuvo už „geležinės uždangos“. Ir šiandien tėvas Jurgis trokšta užtarti ir užtaria mus, saviškius. Štai keletas liudijimų apie jo užtarimu jau po 1987-ųjų patirtas malones, saugomų tėvų marijonų archyvuose Marijampolėje ir Vilniuje:

„S.E. 2001 metais rašė, kad 1987 m. gruodžio mėnesį kentėdama skausmus dėl čiurnų ir pėdų artrozės atvyko iš Panevėžio į Marijampolę pasimelsti prie Palaimintojo relikvijų ir prašyti jo užtarimo. Išėjusi iš bažnyčios pajuto, kad kojų skausmas liovėsi, nuo to laiko kojos yra sveikos.

T.B. iš Telšių akyje vis stiprėjo skausmas. 2002 m. kovo 7 d. apžiūrėję Telšių gydytojai siuntė į Kauno akių klinikas, kur kovo 12-ąją buvo nustatyta žaizda akyje ir stiprus ragenos uždegimas. T.B., atsisakiusi gydymo Kauno ligoninėje, išvyko į Marijampolę, kur gyveno ją atvežusi dukra. Nuėjusi į Baziliką, meldėsi prie Palaimintojo relikvijų, besimelsdama pamiršo, kad serga, o išėjusi po Mišių pasijuto esanti visiškai sveika. 2002 m. kovo 16 d. Telšių gydytoja konstatavo, kad pacientė sveika. Yra pridėtas liudijimą patvirtinantis Telšių apskrities ligoninės gydytojų raštas.

2000-aisiais parašiusi laišką V.B. iš Palangos liudija, kad ji prieš 19 metų sirgo širdies aritmija. Dėl vartojamų vaistų šalutinio poveikio sutriko kepenų ir inkstų darbas, juose ir tulžyje atsirado daug akmenų. O.G. atvežė jai knygą apie pal. Jurgį, papasakojo apie B., išgijusią jo užtarimu. V. B. ėmė karštai melstis į Palaimintąjį. Po kiek laiko Raudonojo Kryžiaus ligoninėje buvo atlikti pakartotini tyrimai. Gydytojai inkstuose rado likusį tik mažą akmenį. Nors tulžyje akmenys liko, bet jie nesukelia skausmų. Liudijimą patvirtina išsami Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės gydytojos epikrizė.

S.R. iš Palangos 2000 m. gegužės 4 d. gimė anūkas, turintis širdies ydą, dėl to turėjo būti gydomas Klaipėdos ligoninėje. Šeima, norėjusi vaiką paimti į namus, gydymo atsisakė. Namuose visi meldėsi į Palaimintąjį – piligriminių kelionių bendražygiai davė jo paveikslėlį su malda. S.R. praneša, kad 1,5 metų berniukas yra sveikas. Liudijimą patvirtina Naujagimio kortelės atšvaitas.

2002 metais V.K. iš Radviliškio r. vartytuvu vartant šieną, po juo pateko pusseserės vaikas. Šiaulių ligoninės gydytojai konstatavo jam smegenų ir vienos pusės plaučio sutrenkimą. V.K. karštai meldėsi. Po keturių dienų vaikas buvo visiškai sveikas. Gydytojai stebėjosi ir tai vadino stebuklu. V. K. liudija, kad jam bėdoje padėjo Palaimintasis Jurgis Matulaitis.“

Tegu šie liudijimai padrąsina mus, sustiprina mūsų tikėjimą ir pasitikėjimą, kurį Jis neretai pasirenka apreikšti per savo tarnus šventuosius. Tebūna jie mums paskatinimas visu rimtumu paklausti save: ar tikrai tikiu šventųjų bendravimą? Ar tikiu ir pasitikiu savais šventaisiais? Juk tolesnė Palaimintojo J.Matulaičio kanonizacijos bylos eiga priklausys būtent nuo to, ar mes tikrai tikėsime ir pasitikėsime jo užtarimu, ar su visu širdies karščiu melsime jo užtarimo ir liudysime apie patiriamas malones. Tam, kad J.Matulaitis būtų paskelbtas šventuoju, reikia tik vieno dalyko: būtina ištirti ir dokumentais patvirtinti stebuklą, jo užtarimu įvykusį po paskelbimo palaimintuoju.

Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserys

P. S. Apie malones, patirtas per Palaimintojo J.Matulaičio užtarimą, labai prašome pranešti Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserims, S.Daukanto a. 1, LT–01122, Vilnius; tel. (8–5) 26 09 347.

© 2007 „XXI amžius“