| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Naujas Baltijos šalių aneksijos pavojus tebėra realus Dr. Aldona Kačerauskienė
Birželio 10-ąją į Lietuvą atvykęs JAV žinomas politologas, žurnalistas, žurnalo New American vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, dviejų knygų autorius, Džono Berčo draugijos lektorius Viljamas F.Džasperis (William F.Jasper) be jokio atokvėpio skubėjo į Vilniaus karininkų ramovę, kur jo laukė nevyriausybinių organizacijų atstovai, žurnalistai, visuomenės veikėjai. Ilgai svajojęs pamatyti savo ilgamečio bendradarbio Džono Berčo draugijoje ir artimo bičiulio Viliaus Bražėno tėvynę, tuščiai laiko neleido. Jis dalyvavo konferencijoje Komunizmą į tarptautinį tribunolą, aplankė žymiausias Lietuvos vietas, davė daugybę interviu žurnalistams. Birželio 20-ąją garbusis svečias buvo pakviestas į Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos būstinę, į spaudos konferenciją. Su juo panoro bendrauti ir pateikti klausimus žmonės, kurių pavardes dažnai matome po įdomių straipsnių antraštėmis XXI amžiuje. Tai svečią globojantis paskaitininkas ir žurnalistas V.Bražėnas, prof. Ona Voverienė, Kovo 11-osios Akto signataras Algirdas Endriukaitis, gydytoja ir žurnalistė Gražina Trimakaitė, inžinierius ir žurnalistas Algimantas Zolubas ir kt. Knietėjo paklausti svečią apie dešimties dienų įspūdžius Lietuvoje. Tačiau nereikėjo. Jis pats apie tai prabilo susirinkusiems žmonėms. Daug Amerikos laikraščių liko akli ir kurti pavergtų tautų likimui. Abu su V.Bražėnu stengėmės pramušti tą tylą. Būdami praktikuojantys katalikai, giliai įsijautėme į Lietuvos nelaimę, supratome šios tautos žmonių kančias, Amerikoje įvairiomis informacijos priemonėmis informavome pasaulį apie šią šalį. Dabar savo akimis pamačiau tuos žmones. Didžiausią įspūdį man paliko Kryžių kalnas. Tai unikalus paminklas, liudijantis tai, kaip lietuvių tauta savo kančią įprasmino kryžiuose. Pasipylus klausimams, svečias į visus turėjo savo atsakymus, kurie, esame įsitikinę, bus įdomūs ir XXI amžiaus skaitytojams. Taigi dalį jų spausdiname. Būtų įdomu sužinoti apie Džono Berčo draugiją. Ar auga jos narių skaičius? Kaip ir dauguma visuomeninių organizacijų, taip ir ši, patiria bangavimus. Ji savo veiklą pradėjo 1958 metais. Pradžia buvo labai sėkminga. Įsitraukė mokslininkai, menininkai, politikai. Kiekviename mieste kūrėsi skyriai po 1020 žmonių. Mažesnės grupės susitikdavo privačiuose namuose ir diskutuodavo. Organizacija išsikėlė du svarbiausius tikslus. Tai žmonių švietimas ir aktyvinimas. Vaizdo priemonėmis rodėme pačius svarbiausius įvykius, kalbėjome apie konstitucinius principus, kartą per mėnesį leidome biuletenį, skelbėme informaciją apie skyrių veiklą, informavome apie tai, kas bus svarstoma per ateinančius susirinkimus, teikėme pasiūlymus įstatymų leidėjams ir vyriausybei. Turėjome internetinį puslapį. Žmonės galėjo operatyviai siųsti savo pasiūlymus Kongresui. Pastebėjome, kad ne visi mėgsta rašyti laiškus. Pilietiškumas daugiau pasireiškia per rinkimų kampanijas. Mūsų nuomonė buvo tokia: jei išrinkote savo atstovą į Kongresą, turite jį stebėti, kaip jis balsuoja. Žurnale išspausdindavome kongresmenų balsavimo rezultatus. Stengėmės, kad žmonės veiktų Kongresą. Tūkstančiai amerikiečių ėmė rašyti laiškus, skambinti kongresmenams. Taip auginome sąmoningus piliečius, juos švietėme ir aktyvinome. Tenka apgailestauti, kad mūsų internetinis puslapis neišverstas į lietuvių kalbą. Ateityje gal tai padarysime. Lietuvoje pastebimas komunistinės materialistinės situacijos vyravimas. Kaip tai suderinti su Kryžių kalnu? Tai prieštaringas klausimas. Mes, idealistai, tikime, kad žmogus turi sielą. Komunistai materialistai pripažįsta žmogų be sielos. Marksas, Leninas savo ideologiją pavadino moksline. Materializmo ten yra daug, tik mokslo jokio. Mokslas tai žinojimas. Žinojimas ateina iš Dievo. Materializmas su Dievu ir religija neturi nieko bendra. Vakarų pasaulyje taip pat yra materialistų, kurie netiki Dievą. Ir Rytų, ir Vakarų materialistai neigia, kad žmogaus prigimtis yra iš Dievo. Tačiau įdomu tai, kad materializmo įtakoje buvusios pavergtosios tautos pasipriešino komunistinei doktrinai, atgavo savarankiškumą. Komunistinės idėjos apėmė dorą, moralę; jos buvo nukreiptos prieš krikščioniškąjį pasaulį; tikėjimas paskelbtas atgyvena. JAV rinkų šeimininkų globalizmas prasiskverbia į ūkį, ekonomiką, žiniasklaidą. Rinkų šeimininkai remia komunizmą, duoda paskolas, nors patys nėra Komunistų partijos nariai. Taip pasitvirtina Lenino hipotezė, kad komunizmas gali būti sukurtas nekomunistų rankomis. Pokomunistinės šalys išgyvena pavojingą laikotarpį vyksta invazija į protus, diegiamas iškreiptas demokratijos supratimas, klaidinami žmonės. Kaip mums gelbėtis iš to pavojaus? Tai šių dienų iššūkis. Neleiskime to klausimo spręsti vien politinėms partijoms, nors jų veikla yra labai svarbi. Daug ta kryptimi turi veikti paprasti žmonės, kurie gerai orientuojasi ekonomikoje, politikoje, kultūroje. Mudu su Viliumi daug dirbame, kad žmonės žinotų, kas yra komunizmas ir kaip jam priešintis. Tai sunkus darbas, reikalaujantis daug kantrybės, jėgų. Mūsų Amerikoje daug. Tačiau Lietuvoje yra geresnės sąlygos: ta pati rasė, ta pati kalba, tos pačios tradicijos, ta pati religija. Čia susikalbėti su žmonėmis lengviau negu Amerikoje. Žinokite, jokie sunkumai neturi tapti kliūtimi, dirbant labai reikalingą darbą. Yra nuomonė, kad po rugsėjo 11-osios O.bin Ladenas pasislėpė Maskvoje. Ką jūs apie tai manote? Yra duomenų, kad O.bin Ladenas buvo veikiamas KGB. Daug islamistinių organizacijų teroristų turi ryšius su Rusija. A.Litvinenka pranešė, kad artimi O.bin Ladenui žmonės keliavo po Rusiją ir Kiniją, padedami šių šalių žvalgybininkų. Yra žinių, kad Rusija ir Kinija remia teroristines grupuotes ir tuos režimus, kur komunistai turi valdžią. Komunistai artimai susiję su islamistais. Jie viešai sako, kad yra nusistatę prieš globalizmą, rengia protestus, tačiau kairiosios grupuotės yra finansuojamos globalistų. Tikroji opozicija prieš globalistus silpnai atsispindi žiniasklaidoje, kaip reikiant neatskleidžiama jų veidmainiška pozicija. Tikrieji antiglobalistai kovoja su komunistais ir socialistais. Reikėtų nustatyti griežtą ribą tarp globalizacijos ir globalizmo. Globalizacija platus terminas, apimantis realybę ir procesus, prasidėjusius nuo Kolumbo laikų. Pasaulyje daug amžių žmonės keliauja, valstybės prekiauja, dabar bendraujama internetu. Kas kita globalizmas. Negalime leisti, kad kas nors pasauliniu mastu mus kontroliuotų, neigtų mūsų tautiškumą, nacionalines vertybes, bandytų suvienodinti. Todėl turime būti vieningi kovodami su globalizmu. Ar matote skirtumą tarp prezidentų Dž.Bušo ir V.Putino pozicijų vertinant karą Čečėnijoje? Dž.Bušo tėvas susilaukė daug priekaištų, kai rėmė Huseino režimą naujomis technologijomis bei įrengimais. Jam buvo sakoma: Visa tai atsisuks prieš Ameriką. Daug konservatyviųjų jėgų rėmė dabartinį prezidentą Dž.Bušą, kai jis rengėsi karui Irake. Mums atrodė, kad, naudojant jėgą, nedera keisti šalių vyriausybių. Prievarta negalima diegti demokratijos, nes ten žmonės neturi supratimo apie ją. Karinė jėga gali būti naudojama tik ginantis arba taikai palaikyti. Karas Irake Ameriką veda prie ekonominio bankroto. Mes pasisakome prieš karo tęsimą Irake. Yra paradoksas: ginamos Irako sienos, o Amerikos sienos neapsaugotos, tūkstančiai žmonių nelegaliai įvažiuoja į Ameriką. Čečėnijos karo atveju Jelcinas ir Putinas pasirodė kaip tikri veidmainiai, sakydami, kad saugo valstybę nuo subyrėjimo. Rusijos žiniasklaidoje pasirodo straipsnių, teigiančių, kad Rusija nori apginti Čečėniją nuo islamiškojo terorizmo. Tačiau Litvinena ir kiti pateikė kitokią nuomonę: tariamos čečėnų teroro akcijos buvo organizuotos KGB tarnybų, kad Rusija galėtų pateisinti Čečėnijos okupaciją ir ten naudojamą brutalią jėgą. Reikėtų psichologiškai paveikti Vakarų Europą, tikinčią, kad Rusija Čečėnijoje kovoja su terorizmu. 1940 metais sovietinė Rusija aneksavo tris Baltijos valstybes, Tautų Sąjungos nares. Pasaulis tylėjo, neprieštaravo. Šių metų įvykiai Estijoje tai klasikinis komunizmo pasireiškimas. Sulaikę kvapą laukėme Europos Sąjungos ir NATO pareiškimų, ginančių Estiją. Tačiau šios organizacijos to daryti neskubėjo. Jūsų nuomone, ar tebėra pavojus naujai Baltijos šalių aneksijai? Taip, toks pavojus tebėra. Tačiau ši prognozė gali neišsipildyti, jeigu nesėdėsime sudėję rankų ir nieko nedarysime. Reikia šviesti ir aktyvinti visuomenę. Privalome visas pajėgas ir žinias kreipti ta linkme, kad tai neįvyktų. Prisiminkime, sovietų valdžia buvo įtvirtinama padedant Vakarams. Pagalba sovietų Rusijai visą laiką buvo teikiama. Tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Rusijos ir Kinijos komunistiniai režimai pradingo amžiams. Iš tikrųjų jie atsigauna padedant Vakarams. Išorinės reformos vykdomos tik nežinantiems apgauti. Iš tikrųjų ten viskas vyksta taip, kaip ir anksčiau. Todėl labai svarbus pačių Baltijos šalių žmonių budrumas ir aktyvumas.
© 2007 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |