Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Petrinių iškilmė Romoje

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI palijų uždeda naujajam Santjago (Kuba) arkivyskupui metropolitui Dionizijui Dilermui Garsijai Ibanesui

Palijų iš Šventojo Tėvo rankų atsiėmė Toronto (Kanada) arkivyskupas metropolitas Tomas Kolinzas

Palijus uždedamas Genujos (Italija) arkivyskupui metropolitui Andželui Banjaskui

Palijų giliaprasmiškumas

Kaip įprasta, popiežius Benediktas XVI, aukodamas Romos Bažnyčias globėjų šv. apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmės šv. Mišias, įteikė palijus jo naujai paskirtiems arkivyskupams metropolitams. Per pastaruosius vienerius metus Šventasis Tėvas visame pasaulyje paskyrė 51 arkivyskupą metropolitą, iš kurių 46 birželio 29 dieną kartu su Popiežiumi koncelebravo Petrinių pamaldas ir priėmė palijus iš Benedikto XVI rankų. Likusiems penkiems hierarchams palijai bus perduoti jų diecezijose.

Naujieji arkivyskupai metropolitai atstovauja 24 valstybėms iš visų kontinentų. Pernai keturių šalių vietinėms Bažnyčioms – Kanados, Indijos, Meksikos ir Brazilijos – buvo paskirta net po penkis naujus arkivyskupus metropolitus, ir visi jie dalyvavo Petrinių iškilmėje Vatikano bazilikoje. Palijus taip pat gavo vienuolika naujųjų ganytojų iš Afrikos, septyniolika – iš Lotynų Amerikos, devyni – iš Europos, aštuoni – iš Azijos ir šeši – iš Šiaurės Amerikos. Naujųjų ganytojų gausa ir platus geografinis pasiskirstymas atspindi Katalikų Bažnyčios visuotinumą.

Šventojo Tėvo paskirtiems arkivyskupams metropolitams įteikti palijai taip pat turi svarbią simbolinę reikšmę. Jie yra audžiami iš prieš tai Popiežiaus palaimintų ėriukų vilnos, tuo primenant juos gavusių bažnytinių provincijų valdytojų vyskupišką pašaukimą rūpintis Viešpaties kaimene ir ypač prarastosiomis avimis. Baltos vilnos juostose yra išsiuvinėti penki juodi kryžiai, ženklinantys Kristaus žaizdas, kas primena ganytojiškų pareigų naštos sunkumą ir atsakomybę. Pagaliau prieš įteikiant arkivyskupams metropolitams palijai yra sudedami prie apaštalo Petro kapo ir Popiežiaus palaiminamai, tuo pabrėžiant ypatingą Bažnyčios hierarchų bendrystę su Petro sostu valdant Dievo tautą.

Kaip tik šią reikšmę pabrėžė popiežius Benediktas XVI iškilmingoje ceremonijoje po šv. Mišių homilijos ir prieš „Credo“, kiekvienam arkivyskupui uždėdamas jam priklausantį palijų, kaip „jo nešiotojo bendrystės ryšį su Petro įpėdiniu“. Šventasis Tėvas taip pat keletą kartų pabrėžtinai akcentavo visų tikinčiųjų atsakomybę remti savo ganytojus atsakingoje ir nelengvoje vyskupo tarnystėje.

Po šv. Mišių kreipdamasis į piligrimų minią Šv. Petro aikštėje, jis kvietė palaikyti arkivyskupus, ypač „mūsų maldomis, kad jie stengtųsi būti uolūs krikščionių lyderiai“. Kitą dieną, birželio 30-ąją, audiencijoje priėmęs jo paskirtuosius metropolijų valdytojus ir jų artimuosius, popiežius Benediktas XVI dar kartą priminė „tikinčiųjų pareigą padėti Bažnyčios ganytojams savo maldomis ir dosniu bendradarbiavimu skleidžiant Evangeliją ir stiprinant Kristaus Bažnyčią tiesoje, vienybėje ir šventume“.

Plataus masto ekumenizmas

Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmės celebravimas Romoje turi ir svarų ekumeninį bruožą, nes joje jau keli dešimtmečiai dalyvauja Konstantinopolio ekumeninio patriarchato delegacija. Romos Bažnyčia savo ruožtu siunčia atsakomąją delegaciją į lapkričio 30 dieną Konstantinopolyje minimą pagrindinio Stačiatikių Bažnyčios globėjo Šv. Andriejaus liturginę šventę.

Pernai tokiai delegacijai vadovavo pats popiežius Benediktas XVI, kuris taip pat su oficialiu vizitu lankėsi Turkijoje (jos mieste Stambule reziduoja Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I).

Petrinių šv. Mišių homilijoje šiltai pasveikinęs Ekumeninio patriarchato delegatus, kuriems šiemet vadovavo Prancūzijos stačiatikių arkivyskupas Emanuelis (Adamidis), po pamaldų Šventasis Tėvas su jais nuėjo pasimelsti prie apaštalo šv. Petro kapo. Kalboje prieš šventadienio vidurdienio „Viešpaties Angelas“ maldą popiežius Benediktas XVI priminė, kad apaštalų šv. Petro ir šv. Pauliaus šventė yra ypatinga proga „intensyviai melstis ir veikti dėl visų Kristaus mokinių vienybės“. Jis pastebėjo, jog katalikai ir stačiatikiai šiuo atžvilgiu yra ypač artimi ir gali tikėtis „bendrystės, kuri yra beveik visuotinė, kaip mums primena II Vatikano Susirinkimas, šviesa, kuri vadovauja žingsniams ekumeninėje kelionėje“.

Kita vertus, vėliau tą pačią dieną specialioje audiencijoje priėmęs Konstantinopolio delegaciją Šventasis Tėvas sakė, jog negalėjimas kartu celebruoti Eucharistijos yra didžiausias vienybės stygius, kurį reikia stengtis ryžtingai įveikti. Čia daug gali padėti Jungtinės teologinio dialogo komisijos darbas ieškant priimtinų bendrystės principų. Tačiau nepakanka broliškų ryšių tarp Romos ir Konstantinopolio Bažnyčių ganytojų bei bendros teologų komisijos darbo. Reikia tokio bendravimo ir bendradarbiavimo, kuris apimtų visas bažnytinio gyvenimo sritis: teologijos fakultetus, studijų centrus, dvasininkus, jaunus žmones, visus tikinčiuosius. Juk tam, kad vienybė būtų tikra, reikia ne tik teologijos siūlomų išeičių, bet ir mentaliteto pokyčių, atnaujinto katechetinio ugdymo.

Piligrimystė į išpažinimą

Petrinių šv. Mišių homilijoje popiežius Benediktas XVI sutelkė dėmesį į apaštalo šv. Petro išpažinimo apie Jėzaus dieviškumą – „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“ (Mt 16, 16) aptarimą – kuris yra neatskiriamas nuo jo įpareigojančios primato ganytojiškos tarnystės Kristaus kaimenei. Šventasis Tėvas pastebėjo, kad visi evangelistai vieningai pripažįsta, jog šv. Petro išpažinimas „įvyko lemtingu Jėzaus gyvenimo momentu“, kai Jis jau keliavo į Jeruzalę, „kad kryžiaus mirtimi ir prisikėlimu įvykdytų savo išganomąją misiją“.

Dvigubu klausimu – „Kuo žmonės mane laiko?“ ir „Kuo jūs mane laikote?“ – Jėzus ragina mokinius suvokti skirtumą tarp šių perspektyvų. Žmonės galvoja, kad Jėzus yra pranašas, ir tai nėra neteisinga, bet nepakankama, neadekvatu, pastebi Popiežius. Iš tikrųjų reikalinga gilesnė vizija – Jėzaus iš Nazareto unikalumo ir naujumo pripažinimas. Panaši situacija yra ir šiandien, kai daugelis žmonių į Jėzų žvelgia „iš išorės“. Pripažįstamas Jo dvasinis ir moralinis autoritetas, įtaka žmonijos istorijai. Jis lyginamas su Buda, Konfucijumi, Sokratu ir kitais didžiaisiais istorijos asmenimis, tačiau nenorima Jame pripažinti Jo vienatinumo.

Taip pat neretai į Jėzų žiūrima kaip į vieną iš didžiųjų religijų pradininkų, iš kurio kiekvienas gali kažką pasiimti savo įsitikinimams formuoti. Taigi šiandien žmonėms turint įvairių nuomonių apie Jėzų, mums, kaip anuomet Jo mokiniams, Jis kartoja savo klausimą: „O kuo jūs mane laikote?“ Ir mes turime šv. Petro atsakymą padaryti savu: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus“.

Taigi šiandien, kaip ir Jėzaus laikais, nepakanka tik teisingai sukalbėti „Tikėjimo išpažinimą“. Būtina iš paties Viešpaties stengtis pažinti vis iš naujo tikslų būdą, kuriuo Jis veikia kaip Išganytojas, ir kelią, kuriuo mes turime Juo sekti. „Turime pripažinti, kad kryžiaus kančią sunku priimti netgi tvirtai tikintiems, – pažymėjo Benediktas XVI. – Instinktas skatina mus jos vengti, o gundytojas skatina galvoti, jog būtų išmintingiau pasisaugoti, nei prarasti gyvybę dėl ištikimos meilės“.

Kaip žmonėms, kuriems Jėzus kalbėjo, taip ir šiandien daugeliui sunku priimi faktą, kad Jis yra ne tik vienas iš pranašų, bet ir Dievo Sūnus ir Jam priklauso Dievo valdžia. Girdėdami Jo skelbimą ir praktinį liudijimą, apaštalai ilgainiui įsitikino, kad Jėzus yra Mesijas, kad Jis ne tik Dievo siųstas žmogus, bet pats yra Žmogumi tapęs Dievas. Šių dienų tikintiesiems reikia tęsti šią susitikimo su istoriniu Jėzumi piligrimystę, padedant Šventajai Dvasiai. Tai piligrimystė, pastatyta ant tvirtos Petro uolos ir vedanti į pilnatvę tos tiesos, kurią ryžtingai išpažino Galilėjos žvejys: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus“.

© 2007 „XXI amžius“