Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Popiežius paskelbė šv. Pauliaus metus

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI skelbia šv. Pauliaus metus, kuriais bus paminėtas tautų apaštalo gimimo 2000-metis

Didžiųjų apaštalų bendrystė

Popiežius Benediktas XVI, kuris pastaruoju metu tiek bendrosiose audiencijose, tiek kituose susitikimuose su tikinčiaisiais vedamuose katechetiniuose pokalbiuose didelį dėmesį skiria šv. Pauliaus atsivertimui, krikščioniškosios asmenybės bruožams ir mokymui, paskelbė šiam „pagonių tautų apaštalui“ skirtus ypatingus metus. Pagal Šventojo Tėvo sumanymą, šv. Pauliaus metai, kurie Katalikų Bažnyčioje bus minimi nuo 2008-ųjų birželio 29 d. iki 2009-ųjų birželio 29-osios, turėtų paskatinti misijinį veikimą, aukos dvasią, taip pat ekumeninį aktyvumą.

Šiuo Popiežiaus sprendimu, apie kurį jis pranešė birželio 29 dieną Romos Šv. Pauliaus bazilikoje vadovaudamas pirmiesiems Mišparams Romos Bažnyčios globėjų šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmės išvakarėse, visoje Bažnyčioje bus paminėtas šv. Pauliaus gimimo 2000 metų jubiliejus. Istorikų tvirtinimu, šv. Paulius (tuomet turėjęs Sauliaus vardą) gimė Tarso mieste (dabartinė Turkijos teritorija), kilmingoje žydų šeimoje, tarp 7 ir 10 krikščioniškosios eros metų. Gavęs griežtą fariziejišką auklėjimą ir pasižymėjęs krikščionių persekiojimu, po 34-36 metais patirto atsivertimo, šv. Paulius su stebėtina apaštalo energija ir heroizmu skelbė Evangeliją plačiose tuometinės senovės Romos imperijos teritorijose.

Kaip ir apaštalas šv. Petras, su kuriuo jį siejo artima bendrystė, šv. Paulius patyrė kankinystę Romoje apie 67 metus. Mišparų homilijoje Benediktas XVI priminė Bažnyčios tradicijos tvirtinimą, kad netoli tos vietos, kurioje dabar stovi Šv. Pauliaus bazilika, abu didieji apaštalai susitiko paskutinį kartą prieš kankinystę, broliškai apsikabino ir vienas kitą palaimino. Nors kaip žmonės jie buvo skirtingi ir kartais tarp jų būta nesusipratimų, tačiau jie abu laikomi tikraisiais Romos Bažnyčios kūrėjais. Šv. Petras ir šv. Paulius atskleidė pasauliui naują buvimo broliais būdą, kuris yra įmanomas atsidavusio Jėzaus Kristaus Evangelijos išpažinimo ir skelbimo dėka.

Pamoka kiekvienam krikščioniui

Gausių šv. Pauliaus laiškų tyrinėtojai su nuostaba pripažįsta, kokių neribotų galimybių gali įgyti krikščioniškasis veikimas, kai žmogus įsitikina savojo pašaukimo teisingumu ir aktyviai dalyvauja Bažnyčios formacijoje. Apaštalas čia atsiskleidžia ne tik kaip giliamintis teologas, pasiekęs mistikos viršūnes, bet ir kaip gabus praktikas, organizuojantis pirmąsias parapijas, besirūpinantis jų ekonominiais reikalais, sprendžiantis sudėtingas žydų pasaulio sąveikos su pagonių misijomis problemas.

Kita vertus, kaip pažymėjo Mišparų homilijoje popiežius Benediktas XVI, tautų

apaštalo sėkmę nulėmė ne išskirtinės pamokslininko savybės ar misijinės veiklos „rafinuota strategija“. Už šv. Pauliaus pasiekimus labiau atsakingas nepaprastas asmeninis užsidegimas skelbti Evangeliją, visiškas atsidavimas Kristaus reikalui, nepaisant daugybės iškilusių sunkumų ir persekiojimų. Nereikia stebėtis, kad Šventasis Tėvas čia cituoja garsųjį „Himną Dievo meilei“ – šv. Pauliaus laiško Romos tikinčiųjų bendruomenei ištrauką: „Nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabartis, nei ateitis, nei galybės, nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje“ (Rom 8, 38-39).

Popiežius pabrėžė, kad toks tautų apaštalo gyvenimas ir veikimas yra labai svarbi pamoka kiekvienam krikščioniui. Bažnyčios mokymas yra patikimas ir veiksmingas tik tuomet, kai visi jos nariai yra pasirengę „bet kokia kaina liudyti ištikimybę Kristui kiekvienoje situacijoje“. Kai tokio ryžto pritrūksta, pasirėmimas Evangelija tampa silpnesniu argumentu. „Brangūs broliai ir seserys, kaip (Bažnyčios) pradžioje, taip ir šiandien Kristui reikia apaštalų, pasirengusių aukotis. Jam reikia liudytojų ir kankinių, tokių kaip šv. Paulius“, – sakė Benediktas XVI.

Ekumeninis aspektas

Pranešdamas apie šv. Pauliui skirtų metų minėjimą, Šventasis Tėvas nurodė, kad jie ypatingu būdu bus celebruojami pirmiausia Romoje, kur po Šv. Pauliaus bazilikos pagrindiniu altoriumi jau beveik du tūkstančius metų stovi sarkofagas, tradicijos ir ekspertų vieningu įsitikinimu, saugantis tautų apaštalo palaikus. „Šioje popiežiškoje bazilikoje, kaip ir šalia jos esančioje vienuolių benediktinų abatijoje, įvyks nemažai liturginių, kultūrinių ir ekumeninių renginių, kaip ir paskleistos šv. Pauliaus įkvėptos pastoracinės bei socialinės iniciatyvos“, – sakė Popiežius. Jis taip pat nurodė, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas piligrimų kelionėms, kurie, skatinami atgailos, norės aplankyti apaštalo kapą, kad gautų dvasinių malonių.

Benediktas XVI pareiškė pageidavimą, kad ,,Pauliaus metais“ būtų surengta daugiau konferencijų, paskelbta publikacijų, skirtų apaštalo raštų turiniui nagrinėti. Šie raštai yra pirminis informacijos šaltinis apie ankstyvosios Bažnyčios gyvenimą ir taip pat darė bei tebedaro didžiulę įtaką krikščioniškajai minčiai, kaip Kristaus apreikštas dvasinis paveldas žmonijai. Taip pat ne tik Romoje, bet ir pasaulio vyskupijose, šventovėse, maldos centruose, vienuolijų, švietėjiškuose bei socialinėse institucijose, ypač turinčiose šv. Pauliaus vardą arba jo mokymo veikiamuose, turėtų būti rengiami panašūs renginiai.

Pagaliau tautų apaštalo jubiliejui skirti metai turės ryškų „ekumeninį aspektą, nes šv. Paulius savo veikloje pirmiausia siekė visų krikščionių vienybės ir darnos“. „Tegul būsimoji celebracija padeda mums rasti visų Kristaus mistinio kūno dalių galutinę vienybę“, – sakė Popiežius. Jis pastebėjo, kad Šv. Pauliaus bazilika, kurioje surengta daug ekumeninių susitikimų, „primena mums, kaip yra svarbu kartu melstis prašant vienybės dovanos, kuriai šventieji Petras ir Paulius buvo paskyrę visą savo egzistenciją iki galutinės jų kraujo aukos“.

Prasminga, kad Mišparuose, skelbiant „Pauliaus metus“, dalyvavo Konstantinopolio ekumeninio patriarchato delegacija, patriarcho Baltramiejaus atsiųsta į apaštalų šv. Petro ir šv. Pauliaus iškilmę. Panaši Šventojo Sosto delegacija kasmet vyksta į Stambulo miestą Turkijoje dalyvauti Konstantinopolio globėjo šv. Andriejaus, kuris laikomas Stačiatikių Bažnyčios įkūrėju, liturginėje šventėje. „Šie susitikimai nėra tik pagarbos gestas tarp Bažnyčių, – sakė kreipdamasis į svečius popiežius Benediktas XVI. – Tai yra išraiška bendro įsipareigojimo daryti viską, kas įmanoma, kad pagreitintume atėjimą dienos, kada ir vėl bus visiška vienybė tarp Vakarų ir Rytų krikščionių“.

© 2007 „XXI amžius“