| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Garbingas Kanados lietuvis mirė Lietuvoje
Gegužės mėnesio pradžioje lėktuvu iš Kanados į Lietuvą atskridęs Jonas Aukštaitis Staniulis rengėsi pasilikti čia gyventi nuolat ir deklaravo savo gyvenamąją vietą Kaune. Tačiau po mėnesio sunkiai susirgo insultu, gydėsi Kauno apskrities ligoninėje bei Petrašiūnų slaugos ligoninėje. Mirė liepos 15 dieną. Palaidotas Vilkaviškyje, kur palaidoti ir Kanadoje mirusios jo žmonos palaikai. Jonas Aukštaitis-Staniulis kilęs iš Praniukų k., Gelvonių vls., Ukmergės aps. Mokydamasis Veprių žemės ūkio mokykloje 1944 metų pavasarį su grupe šios mokyklos moksleivių savanoriais įstojo į gen. P.Plechavičiaus organizuojamą Vietinę rinktinę. Buvo paskirtas į šios Rinktinės aštuntąjį batalioną, sudarytą iš Ukmergės ir Utenos apskričių Aukštaitijos vyrų. Vėliau batalionas buvo perdislokuotas į Alšėnus. Dalis šio bataliono prie Graužiškių užpulti Armijos krajovos dalinių, žuvo 21 karys, nemažai sužeistų ir dingusių be žinios. Gegužės 15 dieną Alšėnuose likę kariai nuvežti į Ašmeną prie ten įsikūrusio pirmojo bataliono, kuris taip pat buvo skaudžiai nukentėjęs nuo užpuolusių Armijos krajovos dalinių. Netrukus juos užpuolė SS daliniai, suėmė, nuginklavo ir nuvežę į Kauną uždarė į belaisvių lagerį prie Šeštojo forto, į kurį buvo atvežti ir SS dalinių nuginkluoti dešimtojo bataliono kariai. Taip čia pateko visi trys Kauno pulko batalionai. Karininkai buvo atskirti ir išvežti į SS Salaspilio konclagerį Latvijoje, o kariai po kelių dienų, stiprios ginkluotos apsaugos saugomi, uždaryti į prekinius vagonus ir išvežti į Vokietiją priverstiniams darbams į paskirstymo punktus Oldenburgą ir Breslau. Daugelis jų buvo paskirti aerodromams aptarnauti bei remontui po bombardavimų, per kuriuos ir lietuvių nemažai žuvo. Po karo ten patekę lietuviai pasklido po visus žemynus, dalis jų tapo Australijos, Kanados, JAV, Anglijos ir kitų šalių piliečiais. J.Staniulis tada pateko į Angliją, o vėliau, pakeitęs Staniulio pavardę į Aukštaičio, emigravo į Kanadą, apsigyveno Toronte, sukūrė šeimą, po kelerių metų tapo veikliu verslininku. Lietuvai atgavus nepriklausomybę daug kartų lankėsi gimtinėje, sutaupytomis lėšomis šelpė Lietuvoje gyvenančius gimines, aukojo lėšų Valdovų rūmų statybai Vilniuje, Prisikėlimo bažnyčiai Kaune ir daug kur kitur. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2005 metais pripažino J.Aukštaičiui ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio statusą, išdavė jam Kario savanorio pažymėjimą Nr. 6173. Prezidento dekretu jis apdovanotas Savanorio medaliu. Labai gaila, kad šiam garbingam Lietuvos piliečiui apsigyvenus Kaune ir vakarieniaujant viename Kauno restorane dingo piniginė su svarbiais dokumentais, tarp jų ir Kario savanorio pažymėjimas Nr. 6173. Apie tai pranešta policijai ir LGGRT Centrui. Ar juos pavogė, ar pametė, nenustatyta, bet jie neatsirado, o tai trukdė jam toliau gauti priklausančias lengvatas ir dėl to jis skaudžiai išgyveno. Jo brolienės Onutės nuomone, ši nelaimė galėjo būti jo lemtingo susirgimo bei pagreitintos mirties priežastimi. Tebūna lengva jam gimtosios Lietuvos žemelė, kurios ginti jis išėjo jaunystėje ir tam aukojo visą savo gyvenimą. Jis labai išgyveno dėl už Lietuvos valstybinės sienos likusio žuvusių kovos draugų broliško kapo, buvo iniciatorius jų palaikus perkelti į Lietuvą, tačiau ši patriotiška idėja nebuvo įgyvendinta dėl abejingų įtakingų asmenų neigiamų pastangų. Stasys Gvildys
© 2007 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |