Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE |
Reklamos kaina
- tik 1,00 Lt + PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją |
|
Solidarumas
Šventojo Tėvo misijai
Mindaugas BUIKA
|
Šventojo Sosto ekonominių
reikalų prefektas kardinolas
Serdžijus Sebastianis
|
Petro skatikų rekordai
Stebėtinas popiežiaus Benedikto XVI populiarumas
tarp tikinčiųjų krikščionių įgijo ir konkrečią finansinę išraišką.
Liepos pradžioje pateiktoje metinėje Šventojo Sosto biudžeto ataskaitoje
nurodoma, kad praėjusiais 2006 metais Šventajam Sostui suaukoti
vadinamieji Petro skatikai pasiekė rekordinę beveik 102 milijonų
dolerių (74,6 mln. eurų) sumą, palyginti su 2005-aisiais išaugo
net 40 proc.! Pirmaisiais Benedikto XVI pontifikato metais jam buvo
suaukota 59,4 mln. dolerių (46,7 mln. eurų) ir palyginti su 2004-aisiais
ši suma buvo padidėjusi 15
proc.
|
|
Septyniolikos
tūkstančių parašų Memorandumas
Pašnekesys su dr. Mišeliu Bordo, Kestono instituto
įkūrėju
|
Kan. dr. Mišelis Bordo
(Michael Bourdeaux)
Kazimiero Dobkevičiaus
nuotrauka
|
Prieš tris savaites Kestono instituto Oksforde
prezidentas kanauninkas dr. Mišelis Bordo (Michael Bourdeaux) lankėsi
Lietuvoje. Po 36 metų saugojimo Anglijoje jis grąžino į Kauną arkivyskupui
Sigitui Tamkevičiui reikšmingą Lietuvos nepriklausomybės istorijai
1971 metų Memorandumą. Šis Memorandumas, pasirašytas 17 050
Lietuvos tikinčiųjų, buvo adresuotas sovietų komunistų partijos
generaliniam sekretoriui Leonidui Brežnevui. Pasirašiusieji pabrėžė
tebesitęsiančius tikinčiųjų persekiojimus Lietuvoje, reikalavo tikėjimo
laisvės. Tokio galingo pareiškimo, pasiekusio Vakarus, iki tol dar
nebūta. Kelionės į Lietuvą išvakarėse kan. dr. M.Bordo savo namuose
Oksforde sutiko prisiminti šio svarbaus dokumento istoriją.
|
|
Kovo
11-osios Akto signataras Rimantas Astrauskas:
Demokratija
Lietuvoje mėgaujasi tik finansiniai politiniai klanai
Gintaras VISOCKAS
|
Kovo 11-osios Akto signataras
Rimantas Astrauskas mano,
kad Lietuvą šiandien valdo
ne teisingumas,
bet finansiniai politiniai klanai
Autoriaus nuotrauka
|
Komunistams, globalistams, kagėbistams neturiu
jokių priekaištų. Jie atkakliai, įžūliai, išmintingai gina savo
interesus, niekad nepalieka vienas kito bėdoje. Verčiasi per galvą
ieškodami išeičių net iš beviltiškų padėčių. Jie veiklos žmonės.
Mane labiausiai skaudina ir neramina saviškių, patriotų, elgesys.
Arba bijo imtis konkrečių veiksmų, arba netiki, kad įmanoma pasipriešinti,
arba laukia, kad kas nors kitas už juos imtųsi darbo. Todėl Lietuva
ir neišbrenda iš skandalų liūno, todėl mus po vieną ir traiško...
Šie viename privačiame susitikime išgirsti publicisto, rašytojo,
žurnalisto Viliaus Bražėno žodžiai paliko gilų įspūdį.
|
|
Vaikų
poetui atminti paminklas ir skulptūrų parkas
Rūta Averkienė
|
Prie paminklo Martynui
Vainilaičiui jo žmona
Zofija Vainilaitienė
Mergežerio kapinėse
|
Paminėtos vieno žymiausių vaikams rašiusių poetų,
daugybės eiliuotų pasakų, poemų, eilėraščių rinkinių autoriaus,
vertėjo Martyno Vainilaičio pirmosios mirties metinės. Pašventintas
jo amžinojo poilsio vietoje gimtojo Mergežerio kaimo kapinaitėse
pastatytas paminklas žymaus skulptoriaus Antano Kmieliausko
skulptūra Angelas, o poeto sodyboje Vaitakarčmio kaime M.Vainilaičio
atminimą bei kūrybą įamžino devynios skulptūros jo kūrybos motyvais.
|
|
Tėvynės
šviesulių golgotos į Laimės žiburį
|
Iš kairės: knygos sudarytoja
Natalija Gudonytė, s. Nijolė Sadūnaitė
ir Algirdas Endriukaitis
Valentino Juraičio nuotrauka
|
2006-ųjų gruodį pasirodė Natalijos Gudonytės,
buvusios Taišeto griežtojo režimo politinės kalinės, sudaryta knyga
Naikintos, bet nenugalėtos kartos kelias. Prisiminimai.
Ši knyga, N.Gudonytės žodžiais tariant, politinių
kalinių palikimas mūsų tautos jaunajai kartai apie tikrąjį Lietuvos
istorinį pažinimą, jos išskirtinį individualumą. (...) 1948-1958
metais politiniai kaliniai kankinosi Taišete-Bratske (Taišetlage,
Ozerlage, Angarlage, Bratske) ypatingo uždaro griežtojo režimo lageriuose.
Tai tik maža dalis 100 politinių kalinių (gyvųjų ir mirusiųjų),
pasiaukojamai kovojusių už Lietuvos Nepriklausomybę, likimų ir išgyvenimų.
Autentiški prisiminimai, atspindintys tragediją KGB rūsiuose bei
tremtyje
(6 p.).
|
|
Kryžiai
tarp šiukšlių konteinerių
|
Net aplink Laisvės ir vilties
kryžių Bokštų gatvėje Klaipėdoje
piktžolių kaip Rusijos gilumoje
|
Klaipėda gražėja, europėja, anei nė kiek nenusileisdama
Vilniui. Apmaudoka, kad, maksimaliai besirūpinant savo gyventojų
buitimi, pilvabūviu, ekonominiais reikalais, dėmesio krikščioniškajai
minčiai ir atminčiai teskiriama minimaliai. Štai Bokštų gatvės pradžioje
esančiame skverelyje įvairiais metais yra pastatyta Tautos kančiai
atminti, šventiesiems skirtų kryžių, kurie... Gėda svetimam, kad
Klaipėdoje dažnam katalikui ir net atvykėliams brangūs ženklai skendi
piktžolėse, jų papėdėje valkatos girtuokliauja, čia pat... net tuštinasi...
Gaila, kad dėl to negėda Klaipėdos valdininkams.
|
|
Piktžolėmis
užžėlę dirvonai
Petras Katinas
Gana dažnai Lietuvoje vis bandoma pradėti diskusijas
apie pilietinės visuomenės kūrimą siekiant pagaliau įtvirtinti konstitucinę
piliečių teisę, kad valdžia priklauso tautai. Kitaip tariant, piliečiai
gali ir privalo kontroliuoti jų išrinktą valdžią, reikalauti iš
jos atsakomybės už padarytus darbus. Matant susiklosčiusią padėtį,
tiktai juokas ima iš tokių dalykų. Ypač kai apie pilietinę visuomenę
prabyla netgi valdančios nomenklatūrinės partijos, peraugusios į
privilegijuotųjų klaną, atstovai, netgi pats Premjeras.
|
|
|