Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Pozicija
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Tėvynės šviesulių golgotos į Laimės žiburį

Iš kairės: knygos sudarytoja Natalija Gudonytė, s. Nijolė Sadūnaitė ir Algirdas Endriukaitis Valentino Juraičio nuotrauka

2006-ųjų gruodį pasirodė Natalijos Gudonytės, buvusios Taišeto griežtojo režimo politinės kalinės, sudaryta knyga „Naikintos, bet nenugalėtos kartos kelias. Prisiminimai“.

Ši knyga, N.Gudonytės žodžiais tariant, „politinių kalinių palikimas mūsų tautos jaunajai kartai apie tikrąjį Lietuvos istorinį pažinimą, jos išskirtinį individualumą. (...) 1948-1958 metais politiniai kaliniai kankinosi Taišete-Bratske (Taišetlage, Ozerlage, Angarlage, Bratske) ypatingo uždaro griežtojo režimo lageriuose. Tai tik maža dalis – 100 – politinių kalinių (gyvųjų ir mirusiųjų), pasiaukojamai kovojusių už Lietuvos Nepriklausomybę, likimų ir išgyvenimų. Autentiški prisiminimai, atspindintys tragediją KGB rūsiuose bei tremtyje“ (6 p.).

Nerami širdies ramybė

Poetė Vlada Brazauskytė-Šveikauskienė

Pasiimi poezijos tomelį ir ieškai savo pavargusiai sielai atgaivos.

„Palaimos!.. Dievo palaimos...“

Prašė visi palaimos...

Pažadėjai ramumą širdies –

malonę sūnaus.

Man to užtenka.

(Šv. Marijai, dangaus Karalienei. Trečioji knyga. P. 52)

Tai eilutės iš Vlados Brazauskytės-Šveikauskienės, poetės iš Žemaitijos, naujausios poezijos knygos „Pražydę spinduliai“ (pirmoji knyga – „Kai nebuvo manęs“. Klaipėda, 1996; antroji – „Gyvenimo apoteozė“. Vilnius, 2003; trečioji – „Pražydę spinduliai“. Kaunas, 2007). Motiejus Valančius išmokė lietuvius skaityti, ir jie to nepamiršo iki šiol. Kitas didelis lietuvis Maironis savo poezijos dainingumu suformavo mūsų pasaulio poetinį įvaizdį. Ir atrodo, kad eiliuoti taip paprasta. Bet, deja, eiliuoti ir rašyti poeziją yra du labai skirtingi dalykai. Vaizdai ir įvykiai tampa poezija tik modifikuoti kuriančiojo minties ir aistros vienovės, kai kūrinio intelektualumą ir informatyvumą sušildo poeto nerimas, jo džiūgaujanti ar kenčianti dvasia.