Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Pozicija
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Solidarumas Šventojo Tėvo misijai

Mindaugas BUIKA

Šventojo Sosto ekonominių reikalų prefektas kardinolas Serdžijus Sebastianis

„Petro skatikų“ rekordai

Stebėtinas popiežiaus Benedikto XVI populiarumas tarp tikinčiųjų krikščionių įgijo ir konkrečią finansinę išraišką. Liepos pradžioje pateiktoje metinėje Šventojo Sosto biudžeto ataskaitoje nurodoma, kad praėjusiais 2006 metais Šventajam Sostui suaukoti vadinamieji „Petro skatikai“ pasiekė rekordinę beveik 102 milijonų dolerių (74,6 mln. eurų) sumą, palyginti su 2005-aisiais išaugo net 40 proc.! Pirmaisiais Benedikto XVI pontifikato metais jam buvo suaukota 59,4 mln. dolerių (46,7 mln. eurų) ir palyginti su 2004-aisiais ši suma buvo padidėjusi 15 proc.

Pagal nusistovėjusią šimtmečių tradiciją „Petro skatikų“ rinkliavos pasaulio vyskupijose dažniausiai skelbiamos per Romos Bažnyčios globėjų šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmę. Pradžią jai VIII amžiaus pabaigoje davė į krikščionybę atsivertę Anglijos gyventojai, kurie kaip vienybės su Romos vyskupu ženklą nusprendė reguliariai siųsti aukas Šventajam Tėvui. Taip gimė „denarius sancti Petri“ rinkliavos, kurios netrukus išplito visoje Europoje. Šį paprotį oficialiai pripažino ir įteisino popiežius Pijus IX savo 1871 metų enciklikoje „Saepe venerabilis“. Žinoma, aukas Šventajam Tėvui galima siųsti įvairiais būdais, dabar netgi internetu.

Vatikaną pasiekusius savanoriškus tikinčiųjų įnašus Popiežius savo nuožiūra paskirsto karitatyviniams ir evangelizaciniams projektams finansuoti visame pasaulyje per jo sukurtus specialus fondus. Kartu parodomas Visuotinės Bažnyčios ganytojo artumas šalių, kenčiančių nuo stichinių nelaimių, bado ir skurdo, gyventojams. Iš „Petro skatikų“ remiamos neturtingosios vietinės Bažnyčios, ypač Trečiajame pasaulyje, taip pat tos bažnytinės organizacijos, kurios evangelizacinę misiją sieja su karitatyviniu veikimu. Daugiausia lėšų Šventajam Tėvui suaukoja Jungtinių Valstijų, Vokietijos ir Italijos katalikai.

Komentuodamas minėtą aukų Popiežiui išaugimą, žymusis Londono dienraštis „The Times“ kartu primena, kad ir Benedikto XVI kassavaitinėse bendrosiose audiencijose dalyvauja rekordiniai maldininkų skaičiai. Praėjusiais metais Šv. Petro aikštę aplankė septyni milijonai piligrimų ir turistų, tai yra penktadaliu daugiau nei paprastai iki tol. Konkreti, aiški Šventojo Tėvo kalba ir ypač argumentuotas vertybių patvirtinimas sutraukia gausias minias netikrumą ir abejones patiriančių šio meto žmonių, teigia žinomas popiežių biografas ir žurnalistas Andrea Tornielis. Tokiam „Ratcingerio fenomenui“ italų dienraštis „La Republica“ priskiria ir stebimą piligrimysčių pagausėjimą didžiosiose Asyžiaus, Lurdo, Fatimos, Gvadelupės Dievo Motinos šventovėse.

Pristatydamas 2006 metų Šventojo Sosto biudžeto ataskaitą, Vatikano ekonominių reikalų prefektūros vadovas kardinolas Serdžijus Sebastianis taip pat pripažino ryšį tarp aukų Popiežiui išaugimo ir piligrimysčių gausėjimo. Jis sakė, jog tai yra „ženklas, rodantis Šventojo Tėvo ir tikinčiųjų krikščionių abipusę simpatiją“.

Padidėjo episkopatų įnašai

Be savanoriškų „Petro skatikų“ įnašų, kurių suma neįtraukiama į Šventojo Sosto biudžeto sąmatą, vienu pagrindiniu jo pajamų šaltiniu yra kiti nacionalinių vyskupų konferencijų, diecezijų, vienuolijų, katalikiškų organizacijų bei fondų įnašai įvairiapusei Romos Kurijos veiklai paremti. Štai Bažnyčios teisė (1271 kanonas) ragina vyskupus pagal galimybes paremti Popiežiaus ir Visuotinės Bažnyčios misiją.

Kardinolas S.Sebastianis pranešė, kad šio pobūdžio visų minėtų grupių įnašai 2006 metais sudarė beveik 117 mln. dolerių (85,3 mln. eurų) ir per metus išaugo 16 mln. dolerių (12 mln. eurų). Vien tik diecezijų įnašus sudarė 32,7 mln. dolerių (24 mln. eurų) ir palyginti su ankstesniais metais išaugo 6 mln. dolerių (3,6 mln. eurų) arba 12 proc. Vatikano vyriausiasis buhalteris Paolas Trombeta sakė, kad 2006 metais pirmą kartą Vokietijos vyskupijos savo dotacijomis Vatikanui pralenkė Jungtinių Valstijų diecezijas. Tačiau pagal vienuolijų bei kitų grupių suteiktas lėšas Jungtinės Valstijos liko pirmoje vietoje. Tarp kitų šalių katalikiškų struktūrų, kurios labiausiai paremia Šventąjį Sostą, be jau minėtos Vokietijos, taip pat tradiciškai minima Italija, Prancūzija, Ispanija, Kanada, Korėja bei Austrija.

Šventojo Sosto konsoliduota finansinė ataskaita dėl jos specifikos dažnai pristatoma ne tik Vatikano valstybine valiuta eurais, bet ir JAV doleriais. Kaip tik būtent doleriais Vatikaną pasiekia dauguma individualių aukų ir diecezijų įnašų, šia valiuta yra ir jo banko sąskaitos, iš kurių daromos investicijos. Kita vertus, kadangi Šventasis Sostas yra supamas Europos Sąjungos valstybės Italijos, tai tiesioginės išlaidos bei mokėjimai atliekami eurais. Todėl dolerio ir euro santykio fliuktuacija gana jautriai atsiliepia Šventojo Sosto finansinei veiklai bei visai biudžeto ataskaitai.

Nepalankus valiutų santykis

Kardinolo S.Sebastianio pateiktos ataskaitos duomenys rodo, kad 2006 metais biudžeto deficito pavyko išvengti, tačiau perteklius buvo menkesnis nei ankstesniais metais. Pernai Šventojo Sosto biudžeto pajamos buvo 227,8 mln. eurų (310 mln. dolerių), o išlaidos – 225,4 mln. eurų (306 mln. dolerių). Taigi pernai pajamos viršijo išlaidas 2,4 mln. eurų (4 mln. dolerių), o 2005-aisiais teigiamas saldo buvo lygus 9,7 mln. eurų (12 mln. dolerių). Kardinolas S.Sebastianis liepos 6 dieną biudžeto ataskaitai skirtoje spaudos konferencijoje paaiškino, kad šis pablogėjimas daugiausia susijęs su dolerio vertės kritimu euro atžvilgiu.

Jis sakė, kad dėl to Vatikano banko sąskaitų vertė praėjusiais metais sumažėjo 9,5 mln. eurų (13 mln. dolerių). Dėl tos pačios priežasties pernai nukentėjo ir Apaštalų Sosto paveldo administracijos (APSA) vykdomos investicijos. Pelnas iš jų 2006 metais buvo 13,7 mln. eurų (19 mln. dolerių), 2005-aisiais investicijas buvo davę net 43,4 mln. eurų (60 mln. dolerių) pajamų. Investicijų pelno sumažėjimas dėl nepalankių valiutų santykio fliuktuacijų suprantamas. Kita vertus, doleris dėl karo Irake silpnėja ne pirmi metai, į ką investuotojai turi neatidėliotinai reaguoti. Anksčiau yra pasirodę pastabų dėl Vatikano investicinės politikos nepakankamo kvalifikuotumo.

Kitas reikšmingas Šventojo Sosto biudžeto pajamų šaltinis – nekilnojamojo turto nuoma – 2006 metais „dirbo“ sėkmingai. Pernai šioje sferoje gauta 32,3 mln. eurų (44 mln. dolerių) pajamų, o 2005-aisiais nuomos teigiamas balansas siekė 22,4 mln. eurų (31 mln. dolerių). 2006 metais nekilnojamajam turtui išlaikyti ir remontuoti Šventasis Sostas išleido 27 mln. eurų, o iš jo nuomos gavo 59,3 mln. eurų pelną.

Didelės išlaidos žiniasklaidai

Kalbant apie biudžeto išlaidas, pusę jų sudaro išmokos Romos Kurijos personalui – atlyginimams ir pensijoms. Šventojo Sosto institucijoje bei žiniasklaidoje darbuojasi 2704 asmenys, įskaitant 773 vyskupus ir kunigus, 331 vienuolijų narį bei apie 1600 pasauliečių. Biudžeto ataskaitoje pranešama, kad 2006 metais pensijų fondai Vatikano personalui išmokėjo 15 mln. eurų (20 mln. dolerių). Pristatydamas ataskaitą kardinolas S.Sebastianis sakė, kad Šventojo Sosto institucinė veikla (Valstybės sekretoriatas su 118 apaštalinių nunciatūrų, Apaštališkieji rūmai, devynios kongregacijos, vienuolika popiežiškųjų tarybų, trys tribunolai) pareikalavo 31 mln. eurų išlaidų. Ši suma yra mažesnė nei 2005 metų biudžete, kada išlaidos institucijoms siekė 37 mln. eurų.

Vėl nemažą deficitą – 12,8 mln. eurų – patyrė Šventojo Sosto žiniasklaidos institucijos (Vatikano radijas, Vatikano leidykla, laikraštis „L’Osservatore Romano“, Vatikano spaustuvė ir Vatikano televizijos centras). Tačiau šioje veiklos srityje padėtis nevienoda. Šimtus darbuotojų turintis ir dešimtimis kalbų laidas transliuojantis Vatikano radijas, kuris nepriima jokios reklamos, turėjo didžiausią, 24 mln. eurų, deficitą. Laikraščio „L’Osservatore Romano“ veikimo apimtis yra mažesnė – be itališkosios kasdienės laidos, taip pat publikuojami kassavaitiniai kelių kalbų sutrumpinti leidimai, todėl mažesnis ir deficitas – „tik“ 4,4 mln. eurų. O Vatikano leidykla, kuriai suteiktos popiežiaus Benedikto XVI mokymo dokumentų leidybos teisės, gavo 1,3 mln. eurų pelną. Tokio pat dydžio pelną gavo ir Vatikano spaustuvė, o Televizijos centro metinis pelnas siekė 421 tūkst. eurų.

Vatikano miesto – valstybės finansai

Šventojo Sosto finansinės ataskaitos pabaigoje taip pat yra tradicinė grafa su „kitomis“ pajamomis ir išlaidomis. 2006 metais šioje srityje užfiksuotas 184 tūkst. eurų teigiamas rezultatas. Tuo tarpu 2005-aisiais čia buvo net septynių milijonų eurų deficitas dėl didelių išlaidų, kurių pareikalavo popiežiaus Jono Pauliaus II laidotuvės ir jo įpėdinio Benedikto XVI išrinkimas.

Kartu su Šventojo Sosto metine finansų ataskaita buvo pristatyta atskira Vatikano miesto – valstybės biudžeto sąmata, kuri 2006 metais taip pat buvo perteklinė, nors šis rezultatas šiek tiek prastesnis nei ankstesnių metų. Praėjusiais metais Vatikano miesto – valstybės, turinčios 1693 dirbančiuosius, biudžeto pajamos viršijo išlaidas 21,8 mln. eurų (30 mln. dolerių), o 2005-aisiais, nepaisant papildomų išlaidų, susijusių su popiežiaus Jono Pauliaus II laidotuvėmis ir jo įpėdinio Benedikto XVI rinkimais (konklava), biudžeto teigiamas saldo buvo lygus 29,6 mln. eurų (40 mln. dolerių).

Mažiausias pasaulyje Vatikano miestas – valstybė, kurios valdytojas yra arkivyskupas Džiovanis Lajolas, ekonominės veiklos neturi ir pagrindinis jo pajamų šaltinis yra kolekcininkų vertinamų pašto ženklų leidyba, monetų kalykla, taip pat turistų, besilankančių garsiajame Vatikano muziejuje, aptarnavimas. Beje, Vatikano muziejus 2006 metais susilaukė rekordinio skaičiaus – 4,2 mln. – lankytojų. Didžiausios išlaidos yra susijusios su nekilnojamojo turto priežiūra ir remontu, atlyginimų mokėjimu darbuotojams bei reprezentaciniais renginiais.

Kardinolų Tarybos vertinimai

Prieš skelbiant Šventojo Sosto ir Vatikano miesto – valstybės metinę biudžetų ataskaitą, juos peržiūri ir patvirtina dar popiežiaus Jono Pauliaus II įkurta penkiolikos Kardinolų taryba Šventojo Sosto organizaciniams ir ekonominiams reikalams. Kaip tik liepos 2 dieną Vatikane vyko 41-asis šios Kardinolų tarybos, susirenkančios bent du kartus per metus, posėdis. Pirmininkaujant Vatikano valstybės sekretoriui kardinolui Tarcizijui Bertonei, jame dalyvavo Šventojo Sosto ekonominių reikalų prefektas kardinolas S.Sebastianis, Šventojo Sosto paveldo administracijos vadovas kardinolas Atilijus Nikora, Vatikano miesto – valstybės valdytojas arkivyskupas D.Lajolas bei dvylika kardinolų iš Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Australijos didžiųjų diecezijų.

Pranešama, kad posėdyje pasidžiaugta gausiomis „Petro skatikų“ aukomis, rodančiomis pasaulio tikinčiųjų solidarumą nepaprastai atsakingai Šventojo Tėvo misijai. Padėką dėl tokio dosnumo pareiškė ir popiežius Benediktas XVI, kalbėdamas birželio 24 dienos susitikime su maldininkais Šv.Petro aikštėje prieš sekmadienio vidudienio „Viešpaties Angelas“ maldą: „Esu labai dėkingas už maldą ir paramą, kuriomis jūs prisidedate prie Petro įpėdinio evangelizacinių ir karitatyvinių darbų visame pasaulyje“.

Analizuodami 2006 metų biudžeto ataskaitos duomenis, Kardinolų tarybos nariai vėl atkreipė dėmesį į dideles Vatikano žiniasklaidos išlaidas. Buvo pripažinta, kad tos priemonės turi ne tik informacinę, bet ir pastoracinę reikšmę, todėl, kad žengtų su šio meto reikalavimais, „reikia žymių finansinių resursų ir tolesnių technologinių inovacijų“.

© 2007 „XXI amžius“