|
Piktžolėmis užžėlę dirvonai
Petras Katinas
Gana dažnai Lietuvoje vis bandoma pradėti diskusijas apie pilietinės visuomenės kūrimą siekiant pagaliau įtvirtinti konstitucinę piliečių teisę, kad valdžia priklauso tautai. Kitaip tariant, piliečiai gali ir privalo kontroliuoti jų išrinktą valdžią, reikalauti iš jos atsakomybės už padarytus darbus. Matant susiklosčiusią padėtį, tiktai juokas ima iš tokių dalykų. Ypač kai apie pilietinę visuomenę prabyla netgi valdančios nomenklatūrinės partijos, peraugusios į privilegijuotųjų klaną, atstovai, netgi pats Premjeras. Tačiau daroma viskas, kad ta visuomenė neatsirastų, o sunkiai įsikūrusių visuomeninių organizacijų ir atskirų žmonių pastangos kelti piliečių sąmoningumą būtų žlugdomos įvairiais būdais. Kita vertus, absoliučiai nekreipiama dėmesio net į labai žinomų ir gerbiamų Lietuvos žmonių reiškiamą susirūpinimą ta ar kita akis badančia problema ar vis labiau pūliuojančiomis kasdieninio gyvenimo piktžaizdėmis, nesibaigiančia korupcija, visišku teisėsaugos klano suįžūlėjimu, keistais Generalinės prokuratūros sprendimais. Generalinės prokuratūros sprendimas nutraukti bet kokį tolesnį tyrimą dėl Baltarusijoje žuvusio VSD karininko Vytauto Pociūno žūties aplinkybių dar kartą parodė, kad pasitikėti teisėsauga nėra jokios prasmės. Jeigu jau į 170 visuomenės gerbiamų žmonių, kultūros, mokslo ir meno veikėjų, kreipimąsi į generalinį prokurorą raginant dėti pastangas, kad būtų apginta sąžiningai Tėvynei tarnavusio ir žuvusio V.Pociūno garbė, nekreipiama absoliučiai jokio dėmesio, tai ką jau kalbėti apie vis dar drįstančius pakelti galvą paprastus Lietuvos žmones? Kita vertus, kam kreipti dėmesį, jeigu aktyviausia ir jauniausia Lietuvos piliečių dalis jau išsilakstė po Airiją, Angliją ir kitus kraštus, o susirūpinimą padėtimi reiškia tiktai pensininkai ir megztosios beretės, neturinčios jokios įtakos nei valdžioje, nei žiniasklaidoje.
Arba dar vienas mūsų teisėsaugos akibrokštas sprendimas neišsiųsti iš Lietuvos Rusijos piliečio sovietinės armijos majoro Jurijaus Borisovo, daug prisidėjusio prie Konstituciją ir priesaiką pažeidusio R.Pakso tapimo Lietuvos prezidentu. Beje, praėjusią savaitę šio asmens problema susidomėjo net Maskva. Labai įtakingas Rusijos dienraštis Nezavisimaja gazeta paskelbė didelį straipsnį, reikšmingai pavadintą Kas jūs, pilieti Borisovai?. Tai gana keista ir daug apmąstymų sukelianti publikacija. Faktiškai dienraštis netgi suabejojo to verslininko ir avantiūristo, kaip Rusijos piliečio, lojalumu savo tėvynei! Esą savo neaiškia veikla jis daug prisidėjo prie to, kad iš valdžios būtų nušalintas vienintelis labai palankus Rusijai prezidentas Baltijos valstybėse! Taigi konstatuojama, kad ne kas kitas, o J.Borisovas sužlugdė daugelio Rusijos specialiųjų tarybų pastangas padaryti R.Paksą Lietuvos prezidentu. Žinoma, šio įtakingo Rusijos dienraščio straipsnis, smerkiantis savo pilietį, kaip nesugebėjusį įvykdyti svarbios užduoties turėti Vilniuje, aukščiausioje valdžioje, savo žmogų, gali turėti įvairių niuansų. Arba J.Borisovas jau tapo nebereikalingas, arba drauge nurašomas tvarkos ir teisingumo apaštalas kartu su visa savo komanda, taip ir nesugebėjusia įvykdyti jiems duotų uždavinių. Na, kad ir atiduoti Mažeikių naftą Rusijos Lukoil. Kartu Maskvos dienraštis tarsi parodė Lietuvos teisėsaugai, nuolankiai tūpčiojančiai apie J.Borisovą, kad tas tūpčiojimas dabar netgi nenaudingas Kremliui ir Lubiankai.
Na, o Prezidentas, mažumėlę atitrūkęs nuo naujų ir senų valdininkų išsaugojimo ar skyrimų reikalų, tragiškos padėties Lietuvos keliuose, valdininkų ir teisėjų algų padidinimo, prisiminė ir tarptautinę politiką. Valstybės galva, išsikvietęs užsienio reikalų ministrą Petrą Vaitiekūną, išdėstė jam, kad jis turi daugybę idėjų, kaip suaktyvinti Lietuvos užsienio politiką, ir tas idėjas jau šį rudenį pateikti Seimui ir Vyriausybei. Kokios gi tos idėjos, nei Prezidentas, nei jo patarėjų štabas, nei pats užsienio reikalų ministras nepaaiškino. Sprendžiant iš ministro P.Vaitiekūno užuominų, tos V.Adamkaus naujosios idėjos, kuriomis jis tiesiog perpildytas, pirmiausia yra geros kaimynystės santykių vystymas su artimiausiais kaimynais. Aišku, pirmiausia su Rusija ir Baltarusija. O sprendžiant iš nemažos dalies valdančiojo klano atstovų šnekų, ši gera kaimynystė tėra tiktai nuolatinis pataikavimas Maskvai ir Minskui.
Tą uolumo tendenciją neseniai pademonstravo Generalinė prokuratūra, kurios nurodymu buvo areštuotas ir mėnesiui į belangę patupdytas vienas iš Baltarusijos opozicinio Liaudies fronto veikėjų A.Jankovskis, vykęs per Lietuvos teritoriją į Belgiją, kurioje jam suteiktas politinis prieglobstis. Aišku, Minsko valdžia apkaltino jį beveik kriminaliniais nusikaltimais. Vadinasi, Lietuvos valdžia ir pagal jos komandą šokantys prokurorai klusniai vykdo nurodymus iš Minsko. Ne pirmas kartas.
Todėl gana juokingai nuskambėjo aktyviosios Atgimimo redaktorės paskelbtas naujas konkursas Padovanok Lietuvai viziją! Kiek tokių vizijų jau buvo pateikta! Kai kurios jų iš tiesų vertos dėmesio ir susilaukė palankaus visuomenės įvertinimo. Tiktai kas iš to. Valdantysis klanas turi savo vienintelę viziją žūtbūt išlaikyti svarbiausias valdžios kėdes. O tai, kad visuomenės pasitikėjimas valdžia jau visiškai devalvuotas, tų kėdžių savininkams absoliučiai nerūpi. Dzin, taip sakant.
© 2007 XXI amžius
|