|
Naujosios imperijos link?
Eurazijos blokas
Opoziciją vaidinanti grupė Kirgizijos veikėjų kreipėsi į vyriausybę siūlydama ilgai nelaukiant surengti referendumą dėl sąjungos su Rusija. Pastaruoju metu tai tapo gana madingu dalyku posovietinėje NVS erdvėje. Po Maskvos sparnu prašosi sukurstyti ir apkvailinti Abchazijos, Pietų Osetijos, Padniestrės vadai, Krymo rusakalbiai ir vietiniai surusėję tuteišiai. Visiškai galimas dalykas, kad šie kraštai, atvirai atplėšti nuo Gruzijos ir Moldovos, bei nuolat kurstomas Krymas Kremliaus imperijos atkūrimo strategijoje jau numatyti prijungti prie Rusijos. Apie tai atvirai pareiškė ne kas kitas, o vienas iš dabartinių Kremliaus pagrindinių ideologų, aršus nacionalistas, Geopolitinių ekspertizių centro direktorius Aleksandras Duginas. Anot jo, kalbama ne apie naujų teritorijų prijungimą prie Rusijos, o aplink Rusiją naujų šalių bloko, panašaus į Europos Sąjungą, sukūrimą. Pirmiausia Rusija privalo susijungti su Baltarusija, Kazachstanu, Tadžikija ir Armėnija. Tai yra su šalimis, įeinančiomis į vadinamąją Eurazijos sąjungą. Kiti artimiausi prisijungimo kandidatai Kirgizija ir Uzbekistanas. Vėliau ateis eilė Moldovai, Gruzijai ir Ukrainai. Mat, kaip teigia A.Duginas, kitos išeities nėra, nes šios valstybės pasirodė nesugebančios išlaikyti savo valstybingumo ir neatlaikė laiko išbandymų. Ne tik A.Duginas, bet ir kiti Kremliaus politikos strategai aiškina, jog visos šios minėtos NVS valstybės ar Rusijos taikdarių užgrobti anklavai, teturi tiktai dvi išeitis: arba besąlygiškai prisijungti prie Rusijos, t. y. Eurazija pavadinto bloko, arba subyrėti į gabalus. Bet kad ir kaip ten būtų, kaip minimum Padniestrė, Rytų Ukraina su Krymu, Abchazija, Pietų Osetija, taip pat atskiri Mingrelijos (Gruzijos provincijos P.K.) regionai prisijungs prie Rusijos, išdėstė A.Duginas. Trečiame etape į naują didžiąją valstybę įeis Mongolija, Serbija ir netgi šiauriniai Afganistano rajonai. Šis procesas, kaip aiškina V.Putino aplinkos strategai bei ideologai, gali užsitęsti mažiausiai penkiolika metų. Pirmasis etapas aštuonerius metus, antrasis dvejus, trejus, trečiasis tiek pat.
A.Duginas aiškina, kad Eurazijos bloko sukūrimas nepalyginti lengvesnis dalykas nei ilgus dešimtmečius užsitęsęs Europos Sąjungos kūrimas. Tai paaiškinti galima tuo, kad visi, ištroškusieji prisijungti prie Maskvos, dar visai neseniai gyveno vienoje šalyje, kalbėjo viena kalba, išpažino tas pačias vertybes. Mums kuo greitesnė tų regionų integracija vienintelis būdas išgyventi šiuolaikiniame pasaulyje, išdėstė A.Duginas.
Blaivesnis požiūris
Kai patriotiniai Rusijos laikraščiai pasimėgaudami paskelbė šios Kremliaus lakštingalos A.Dugino samprotavimus, pasigirdo ir blaivesnių balsų. Štai Rusijos mokslų akademijos Geografijos instituto mokslininkas Dmitrijus Oreškinas pažymi, kad Eurazijos sąjunga tėra graži, bet neišsipildanti svajonė. Didelė teritorija reikalauja ir jos panaudojimo, antraip ji tebus tik sunki našta. Jeigu mes pačios Rusijos nesugebame pastatyti ant kojų, tai ką kalbėti apie kitus. Pažvelkime į Tverės, Smolensko, Saratovo sritis. Tai giliausios depresijos zonos! O mes štai užsimojome Mongoliją ir Serbiją sutvarkyti. Bet juk Serbija veržiasi ne į Euraziją, o į Europą. Todėl kad europietiškos vertybės kur kas vertingesnės nei mūsų. Bet ką ten serbai! Juk visi aukščiausioje valdžioje sėdintys vadinamieji patriotai ir ideologai savo vaikus lavina Europos universitetuose, o ir patys pramogauja Europos kurortuose. Pietų osetinai, jau nekalbant apie Padniestrę, veržiasi į Rusijos glėbį vien todėl, kad jie visi perdėm apsivogę. Daugiau kaip pusė Padniestrės gyventojų išvyko į Rusiją ir Moldovą. Tas korupcijoje paskendęs Padniestrės režimas skolingas mums už dujas pusantro milijardo dolerių ir net negalvoja jų grąžinti. Koks kvailys gali tikėtis tos, ir ne tik tos, skolos grąžinimo. Visi vargdieniai skurdžiai bėga ir iš Abchazijos, ir Pietų Osetijos, teigia D.Oreškinas. Na, o kalbant apie Ukrainos prisijungimą prie Rusijos, tai irgi savotiška utopija. Aišku, Ukrainoje, ypač jos rytuose, yra pakankamai žmonių, besiilginčių Sovietų Sąjungos. Kaip, beje, jų netrūksta ir Lietuvoje. Tačiau vėl patekti po Maskvos meškos letena jie vargu ar nori. Be to, net pats Baltarusijos batka A.Lukašenka visiškai nesiveržia į sąjungą su Rusija. Aišku, jis gal ir labai norėjo tos sąjungos, bet tiktai su viena sąlyga: būti tos sąjungos vadu. Pamatęs, kad Kremlius net pagalvoti apie tai nenori, A.Lukašenka prakalbo netgi apie glaudesnius ryšius su Europa. Visa tai rodo, kad sukurti, t. y. atkurti, naują SSRS arba imperiją kitu pavadinimu nebus taip lengva. Tuo labiau kad Rusija, anot pasaulio ekonomikos ekspertų, nesugeba išlįsti iš savo praeities šešėlio ir faktiškai gyvena tik iš savo gamtinių resursų eksporto.
Petras Katinas
© 2007 XXI amžius
|