Likimo kryžkelėse
|
Algis Augustaitis
Zitos BELIAUSKIENĖS nuotrauka
|
Kėdainių Mikalojaus Daukšos bibliotekos renginių salėje vyko Juozo Augustaičio knygos Likimo kryžkelėse pristatymas.
J.Augustaitis gimė 1921 m. kovo 11 d. Kiaulupiuose, Sintautų valsčiuje. Tai buvo puikus Lietuvos ūkininkas, tremtinys, politinis kalinys, statybininkas, rašytojas bei poetas. Trim tame krašte gimusiems Augustaičių šeimos vaikams teko skirtingi likimai: Juozui kančios kupina tremtis, nepalaužusi iki skausmo idealizuotos meilės gimtinei ir artimiesiems; Marytei karo metų emigracija, lėmusi nuolatinį tėvynės ilgesį gyvenant svetimoje šalyje; Jonui pareiga gelbėti brolį ir sovietinis pedagogo darbas bei meilė lietuvių kalbai.
Šios savo knygos autorius, deja, nesulaukė. Sunkus gyvenimas ir garbus amžius sutvarkė savaip. Daug paskutiniosios knygos rankraščių buvo parengęs pats J.Augustaitis. Tačiau visko užbaigti nespėjo negailestingas likimas pasišaukė į amžinybę. Bet jo rankraščiai niekur nedingo. Tėvo pradėtą darbą užbaigė sūnus Algis Augustaitis inžinierius, mechanikas, tautodailininkas, bendrovės Alaja direktorius, Kėdainių dailininkų draugijos narys. Ramutės Šukienės leidykla išleido knygą kiek pataisytą bei papildytą anksčiau išleistų autoriaus knygų ištraukomis, brolio prisiminimais. Likimo kryžkelėse galėtų vadintis lietuvių XX amžiaus gyvenimo metraščiu. Joje atskleista lietuvio kančia, auka, meilė ir... prisitaikymas norint išlikti.
Per tėvo knygos Likimo kryžkelėse pristatymą sūnus surengė ir savo naujausių tapybos darbų parodą. Tapytojas darbuose naudoja ekspresyvios formos ir impresionistinės paletės derinį. Kėdainiečiai juos, beje, išvydo patys pirmieji. A.Augustaičio tapybos darbų rasime ir paskutinėje J.Augustaičio knygoje. Jo sukurtas viršelis irgi yra įsimintinas.
Leidėja R.Šukienė, pristatydama šį leidinį Kėdainių viešojoje bibliotekoje, sakė, kad paskutinioji šio autoriaus knyga turtinga ir skausmu, ir džiaugsmu, ir šiltais prisiminimais. Joje ir eilėraščiai mylimai žmonai, ir tremties išgyvenimai, ir brolio pamąstymai, ir tų laikų laiškai.
Beje, knygos leidėja kėdainietė R.Šukienė gyveno viename kieme su Augustaičiais. Tiesa, tai buvo Šakiuose, mat Juozas, grįžęs iš Sibiro, vėliau ten apsigyveno. Jai dirbant Šakių laikraščio redakcijoje, ne kartą teko bendrauti su Juozo broliu Jonu, kuris tuomet buvo Šakių rajono kalbos būrelio pirmininkas, beje, vadovavęs ir mokyklos literatų būreliui, kurį lankė R.Šukienė. Leidėja renginyje dalyvavo ne tik kaip viešnia, bet ir kaip knygos sudarytoja. Skaitovės Zita Beliauskienė, Danguolė Juknevičienė, Zita Civilkaitė skaitė ištraukas iš knygos Likimo kryžkelėse.
Kraštas neteko išskirtinio žmogaus, Varsnos literatų klubo nario...
Išėjo karta. Išėjo tyliai, be galo skausmingai, nepalikusi paskutinių nurodymų, gal užmiršusi, kad mums dar reikės gyventi ir gyventi, jau be Jųjų, su netektimi, su likusia tuštuma. Visą gyvenimą, nuo pirmųjų žingsnių, mus mokę ir mokę, vis norėjo, svajojo, kad mes būtume laimingesni, kad eitume toliau, matytume daugiau. Ir kad Aukščiausias mums dešimteriopai atseikėtų laimės, kurios Jiems, atrodo, pagailėjo... Išėjo karta. Paliko savo širdžių šilumą, begalinę meilę pasilikusiems. Ačiū, tai sūnaus Algio žodžiai.
Kėdainių M.Daukšos viešosios bibliotekos Kraštotyros skaitykloje dar veikia A.Augustaičio 65-osioms gimimo metinėms skirta paroda Nuolat sugrįžtantis paukštis.
Jadvyga PETRUSEVIČIENĖ,
Kėdainių M.Daukšos viešosios bibliotekos vyriausioji bibliografė
© 2007 XXI amžius
|