Valentiną
Ardžiūną prisimenant
Ramunė Butkevičiūtė-Jurkuvienė
|
Valentinas Ardžiūnas
|
Į Tave juk ir mano takai!..
Išklausyk! Vienas Tu man likai,
O sunku, kada nieks nesupranta.
(...)
Vien stiprieji, kur eina pirmi,
Tave regi. Siela jų rami
Dabarties neregėjimo kaina.
Nemari jų galia įstabi:
Tu žvaigžde jųjų žygį stebi,
Tavo veidas netemdomas švyti...
Tai Valentino Ardžiūno išpažinimas, parašytas
gūdžiais 1953 metais Abeze (Komijos ASSR). Jam tada ėjo dvidešimtieji.
Tuomet jis keliavo savo pirmą lagerių kelią, pradėtą septyniolikos.
|