Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE |
Reklamos kaina
- tik 1,00 Lt + PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją |
|
Popiežius
Pijus XII: kelyje į šventumo patvirtinimą
Mindaugas BUIKA
|
Popiežius Pijus XII
|
Kanonizacijos byloje įveiktas naujas etapas
Šių metų rudenį sukankant jau keturiasdešimt metų
nuo Dievo tarno popiežiaus Pijaus XII (18761958) kanonizacijos
bylos pradėjimo, tarptautinėje katalikų bendruomenėje ir žiniasklaidoje
vėl pradėta domėtis šio proceso vedimu. Nors dėl iškilusių (galbūt
dirbtinai sukurtų) kontroversijų, susijusių su Šventojo Tėvo veikla
Antrojo pasaulinio karo (19391945) laikotarpiu, būta nusiskundimų,
kad kanoninis tyrimas dėl jo galimo paskelbimo Bažnyčios palaimintuoju
ir šventuoju yra įšaldytas, tačiau bylos relatorius jėzuitas kunigas
Pėteris Gumpelis teigia, jog įvykiai klostosi normalia eiga.
|
|
Dievas
didysis dovanų dalytojas
|
Elena Daumantaitė-Baltrušaitienė
|
Muzikologė Jūratė Vyliūtė savo knygoje Vladas
Baltrušaitis: operos solistas rašo ne tik apie pasirinktą asmenį,
bet ir apie jį supusius žmones. Vienas tokių žmonių yra Elena Daumantaitė-Baltrušaitienė,
diplomuota stomatologė, visuomenės veikėja, ištikima šeimos židinio
puoselėtoja. Prieš aštuonerius metus iš JAV nuolat gyventi į Lietuvą
grįžusi, ji sėkmingai įsikūrė Vilniuje. Su p. Elena, nuo vaikystės
besivadinančia Lione, kalbamės apie tai, kas neparašyta knygoje.
|
|
Prapjauk
man kraujagyslę ten bus geltona, žalia ir raudona...
Rasa GRIŠKEVIČIENĖ,
Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos
direktorė
|
Julija Dantienė (dešinėje) Kraštotyros
skaitykloje kartu su vyriausiąja
bibliografe Stanislava Talutyte
Virginijos TYLIENĖS nuotrauka
|
Taip simboliškai tris brangias Lietuvos vėliavos
spalvas apibūdina viešnia iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Filadelfijos
lietuvių radijo Bendruomenės balsas programų direktorė Julija
DANTIENĖ.
Viešėdama Lietuvoje pas giminaičius, ponia Julija
keletą dienų paskyrė Ukmergės kraštui savo mamos Sofijos Dobužinskaitės,
kilusios iš Pabaisko, gimtinei. Atvykusi į Ukmergę, įsikūrė jos
sesers dukters, savo pusseserės, gydytojos Eugenijos Padvelskienės
namuose ir, jos lydima, vieną rytą pravėrė Viešosios bibliotekos
duris. Smalsiai, viskuo besidominčiai, gyvenimo džiaugsmo ir jaunatviškos
energijos kupinai moteriai rūpėjo kiekvienas bibliotekos kampelis
knygų fondai, čia veikiančios parodos, kraštotyros leidiniai.
|
|
Kartais
atrodo, kad gyvenu ne Lietuvoje
Gintaras VISOCKAS
|
Ilgametė Sąjūdžio sekretorė
Genutė Vaišnorienė įsitikinusi,
kad šią organizaciją kai kurios
valdžios įstaigos nepelnytai
ignoruoja bei sąmoningai
trukdo jos veiklai
Autoriaus nuotrauka
|
Rytoj, rugpjūčio 23 dieną, minint StalinoHitlerio
sąmokslo 68-ąsias metines, Lietuvos Sąjūdis kviečia susitelkti pilietinei
akcijai sostinėje Vilniuje. Šv. Mikalojaus bažnyčioje 17 valandą
bus aukojamos šv. Mišios, o po jų bus organizuojama eisena prie
Adomo Mickevičiaus paminklo, kur 18 val. prasidės minėjimas. Po
mitingo žmonės kviečiami Gedimino kalne prisiminti prieš 18 metų
surengtą įspūdingąjį Baltijos kelią. Kaip teigiama Sąjūdžio kvietime,
MolotovoRibentropo pakto pasmerkimo renginiuose kalbės sesuo Nijolė
Sadūnaitė, kunigas Robertas Grigas, prof. Vytautas Landsbergis.
Sumanymas džiugus ir sveikintinas. Organizatoriams belieka palinkėti
gero oro ir dalyvių gausos.
|
|
1939
m. rugpjūčio 23 d. Ribentropo-Molotovo pakto pasekmės: apsisprendimas
tarp karo
būsenos ir taikos
Kęstutis Kasparas
|
Viačeslavas Molotovas, stebint
J.Ribentropui ir J.Stalinui,
pasirašo Vokietijos
ir SSRS nepuolimo sutartį
|
1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje pasirašyta Vokietijos
ir SSRS nepuolimo sutartis (Molotovo-Ribentropo paktas) ir jos slaptasis
papildomas protokolas nusakė dviejų agresorių sandėrį, lėmusį Antrąjį
pasaulinį karą, neutralių Baltijos valstybių, tarp jų ir Lietuvos,
nepriklausomybės praradimą penkiasdešimčiai metų. Kažkada slapti
dokumentai šiandien studijuojami kiekvienoje Lietuvos mokykloje.
Pasidalyti kai kuriomis mintimis šia tema paskatino kelių Rusijos
istorikų kompetentingi atsakymai į istorines limitrofų pretenzijas,
pareikšti 2007 metų pradžioje Maskvoje. Jie parengti dėl nesibaigiančių
Baltijos šalių istorikų pastangų peržiūrėti Antrojo pasaulinio karo
išdavas, bandant parodyti SSRS ir rusų tautą kaip agresorius, įtvirtinti
Lietuvos, Latvijos ir Estijos visuomenės sąmonėje sovietinės okupacijos
koncepciją ir eksportuoti jos ideologinį pagrindą į Gruziją, Moldovą,
Azerbaidžaną ir Ukrainą, populiarinti ją ir Vakaruose, ir Rusijoje.
|
|
Slibinai
Algimantas Zolubas
|
Dailininkė, grafikė, knygų
iliustratorė, skulptorė
Domicėlė Tarabildienė (19121985)
|
Vytauto Mikalausko muzika Justino Marcinkevičiaus
eilėraščiui Lopšinė gimtinei ir motinai (Kiek rovė neišrovė.
Kiek skynė nenuskynė. Todėl, kad tu šventovė. Todėl, kad tu
Tėvynė) lietuvių lūpose, ausyse ir širdyse jau skamba kaip liaudies
daina.
Dailininkė, grafikė, knygų iliustratorė, skulptorė
Domicėlė Tarabildienė (19121985) ankstyvą savo gyvenimo saulėlydį,
įkvėpta šių eilių, dar sovietmečiu nutapė paveikslą, kurio kilmės
priežastį ir pavadinimą žinojo tik jai artimi ir patikimi žmonės.
Greta kitų paveikslų, jis buvo demonstruojamas vienoje iš jos parodų.
Ten tuometinė ministrų tarybos pirmininko pavaduotoja L.Diržinskaitė-Piliušenko
paprašė paaiškinti paveikslo turinį. Nors autorė aiškinusi, kad
tai galėtų būti pasakos motyvas, ministrė įtarusi, jog paveikslas
gali būti suprastas ir kitaip...
|
|
Likimo
kryžkelėse
|
Algis Augustaitis
Zitos BELIAUSKIENĖS nuotrauka
|
Kėdainių Mikalojaus Daukšos bibliotekos renginių
salėje vyko Juozo Augustaičio knygos Likimo kryžkelėse pristatymas.
J.Augustaitis gimė 1921 m. kovo 11 d. Kiaulupiuose,
Sintautų valsčiuje. Tai buvo puikus Lietuvos ūkininkas, tremtinys,
politinis kalinys, statybininkas, rašytojas bei poetas. Trim tame
krašte gimusiems Augustaičių šeimos vaikams teko skirtingi likimai:
Juozui kančios kupina tremtis, nepalaužusi iki skausmo idealizuotos
meilės gimtinei ir artimiesiems; Marytei karo metų emigracija,
lėmusi nuolatinį tėvynės ilgesį gyvenant svetimoje šalyje; Jonui
pareiga gelbėti brolį ir sovietinis pedagogo darbas bei meilė
lietuvių kalbai.
|
|
Mintį
įprasmina akmenyje
|
Eugenijus Šidlauskas paminklu
nori įamžinti pokaryje kritusių
kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą
|
Raguvos miške 1953-iaisiais kartu su kitais kovotojais
už Lietuvos laisvę krito Stasys Šidlauskas, palikęs našlaičiais
tris savo vaikus. Toje vietoje buvo pastatytas kryžius.
S.Šidlausko sūnus Eugenijus, kaip per rūką prisimenantis
tėvą, kadangi jo neteko būdamas penkerių metų, sumanė įamžinti jo
atminimą, kartu taip pagerbti ir kitus žuvusius partizanus. Tokią
mintį jis puoselėjo ilgai. Galimybė tai padaryti atsirado, kai Marijonavos
kaime pradėjo savo verslą ir ėmė gaminti paminklus. Tačiau neturėjo
įrangos, su kuria miške būtų galima apdirbti akmenį. Įsigijus generatorių,
neliko ir šios kliūties.
|
|
Skaidraus
skambesio žodis
|
Danutė Kasperavičienė,
ilgai rašiusi tik sau,
džiaugiasi išdrįsusi prabilti viešai
|
Pašauki vėją,
Kad jis pagautų
Ir išnešiotų
Mano žodžius,
Kad apdalintų
Pačiais gražiausiais
Laukų ir miško
Visus medžius.
Danutė Kasperavičienė
Neseniai Zanavykų krašto muziejuje vyko literatės
girėniškės Danutės Kasperavičienės kūrybos vakaras Čia čiulba žodis.
Muziejuje susirinkę Danutės skambaus žodžio gerbėjai negailėjo jai
šiltų ir prasmingų linkėjimų.
Moteris, ketvirtį amžiaus dirbusi bibliotekoje,
sako, kad ne kiekvienam skirta tokia laimė šviesti, šviestis,
skaityti, mokytis, kurti ir rašyti. D.Kasperavičienė ilgai rašė
tik sau, o kūrybą kartais paskaitydavo kolegėms bibliotekininkėms
ar seseriai, o dabar ji džiaugiasi išdrįsusi prabilti viešai. Nors
Danutė teigė, kad bijo pasirodyti ne tokia, kokios tikisi skaitytojai,
jos skaitomas eiles publika priėmė itin šiltai, o jai pačiai negailėjo
šiltų ir palaikančių žodžių.
|
|
Istorinės
praeities ir laisvės kovų keliais...
Kazimieras Dobkevičius
|
Dubingių miestelio kapinėse
prie 1920 metais žuvusiųjų
lietuvių karių kapų. Viduryje
mokytoja Pranė Kuorienė.
Atiduota pagarba, padėta
gėlių ir pasimelsta
|
Šiemet, liepos viduryje, sukako 597-osios garsaus
Žalgirio mūšio metinės. Ta istorinė Lietuvos ir Lenkijos jungtinių
kariuomenės dalinių pergalė turėjo didelį atgarsį Europoje.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS), Lietuvos
vietinės rinktinės karių sąjungos (LVRKS), Lietuvos šaulių sąjungos
(LŠS), Lietuvos kariuomenės karių savanorių sąjungos (LKKSS) atstovai
surengė kelionę Žalgirio mūšio pergalės garbei, aplankant istorines
vietoves pokario rezistencijos kovų vietas: Dubingius, Giedraičius,
Musninkus, Kernavę. Kelionės iniciatorius Kauno šaulių vyrų choro
Trimitas vadovas, VRKS narys Jurgis Strazdas. Ankstų kelionės
pradžios rytą užklupęs lietus nuplovė kelio dulkes, o vėliau visą
turiningą, įdomų ir pamokantį keliavimą lydėjo saulėtas, vaiskus
oras.
|
|
Politikos
subulvarėjimas
Linas ŠALNA
Vasarą, kai Seimas išeina ilgų ilgiausių atostogų,
atrodo, politinis gyvenimas ir politiniai įvykiai pasitraukia į
šoną. Labai ilgų atostogų išeina ir televizininkai: jie leidžia
pasenusius filmus, kartoja rudenį, žiemą ar ankstyvą pavasarį žiūrovams
jau rodytas laidas. Tiesa, pasitaiko ir paįvairinimų. Kad žiūrovai
neatprastų nuo televizoriaus žiūrėjimo (žmogui jį labai lengva įjungti,
tik labai sunku išjungti), kartkartėmis atrandamas vis naujas Šokių
eurovizijos atrankos konkursas (LTV) ar muzikinės varžytuvės NML
vasara. Čempionų taurė (LNK), arba žaidimas TAIP arba NE su Marijumi
Mikutavičiumi (TV3). TV antena, visą dėmesį sutelkusi į televizinių
žvaigždučių gyvenimų pikantiškas smulkmenas ir mėgstanti publikuoti
vis labiau apsinuoginančias žvaigždžių moteriškąsias puses, skelbia
apie kitą naują TV3 projektą Padainuokim!, kurią ves karštame
Maroke savo liepsnojančią meilę vienas kitam apreiškę Violeta (Riaubiškytė)
ir Vilius (Tarasovas).
|
|
|