Garui nenuleisti ir kagėbistiniam pėdsakui glaistyti visuomenės užkarda
Algimantas Zolubas
Kaip skelbia žiniasklaida, Baltarusijoje žuvusio saugumo karininko Vytauto Pociūno žūtį, visuomenei kilus abejonių dėl tyrimo aplinkybių, tirs ir speciali Premjero sudaryta komisija. Jai vadovaus privačios leidyklos Aidai direktorius Vytautas Ališauskas. Komisijoje, be V.Ališausko, taip pat dirbs generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis, VSD generalinis direktorius Povilas Malakauskas, europarlamentarai Vytautas Landsbergis ir Aloyzas Sakalas, užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, buvęs VSD vadovas Jurgis Jurgelis, parlamentaras Justinas Karosas ir Piliečių santalkos tarybos pirmininkas Jonas Kronkaitis. Premjeras sudarė šią komisiją pasigirdus įvairių visuomeninių organizacijų bei atskirų piliečių protestams, jog Generalinė prokuratūra vengia sąžiningai tirti V.Pociūno žūties aplinkybes.
Iš tikrųjų, kai aiškiai numanomo nusikaltimo pėdsakai ataušo, o jie dėl mūsų prokuratūros akivaizdaus abejingumo (pasikliovė nedraugiškos šalies prokuratūros tyrimu) buvo dirbtinai aušinami, dabar prokuratūrai belieka užimti savo munduro garbės gynybos poziciją. Vyriausybės vadovas sudarė komisiją ne iš visuomenės atstovų, ypač teisininkų, o daugiausia iš valstybės pareigūnų, kurios tikslas, daugelio nuomone, garą nuleisti visuomenėje, norom ar nenorom glaistyti nusikaltimo kagėbistinį pėdsaką. Ar galima iš šios komisijos tikėtis prokuratūros tyrimo sąžiningo vertinimo, parodo komisijos sudėtis.
J.Karosas Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas savo elgesiu jau ne kartą yra parodęs, kad vardan draugiškų santykių su Baltarusija ar Rusija Lietuvos reikalus reikia dėti į šalį.
A.Sakalas savo poziciją VSD šefo atžvilgiu išreiškė rašinyje Politologai (Bernardinai.lt, 2007 m. gegužės 29 d.). Ten autorius tvirtina, kad jaunas politologas Tomas Čyvas parašė seriją straipsnių apie buvusį VSD šefą A.Pocių, kurie profesorei V.Zaborskaitei pasirodė labai vienašališki, Dėl to T.Čyvas išreiškė nepasitenkinimą V.Zaborskaite. A.Sakalas, neva gindamas V.Zaborskaitę, akivaizdžiai gina A.Pocių. Tokia išankstinė komisijos nario nuostata bei visuomenei žinomi V.Landsbergio ir A.Sakalo asmeniniai santykiai komisijai iš anksto lemia nekonstruktyvų jos darbą.
G.Jasaitis, netenka abejoti, laikysis prokuratūrą pateisinančios pozicijos. P.Vaitiekūnas, jausdamas URM atsakomybę už V.Pociūno išsiuntimą į Baltarusiją ir su juo susijusią žūtį, nedrįs kelti abejonių dėl prokuratūros tyrimo sąžiningumo. P.Malakauskas, nespėjęs apšilti VSD vadovo poste, vargu ar pajėgus ir ar imsis (dėl suprantamų priežasčių) savo pirmtako bei prokuratūros veiklos vertinimo, juolab kad ankstesnė jo veikla niekaip su V.Pociūno žūties aplinkybių ir šmeižto kampanijos prieš jį tyrimu nebuvo susijusi.
Jei visuomenei atstovauti paskirti V.Ališauskas, V.Landsbergis J.Kronkaitis ir J.Jurgelis komisijai tarsi ir tiktų, tai iš visos paskirtos komisijos drauge negalima tikėtis nei garo nuleidimo, nei kagėbistinio pėdsako išaiškinimo ar užglaistymo. Gerai, kad Premjeras rodo susirūpinimą V.Pociūno žūties aplinkybių tyrimu, tačiau sudarydamas komisiją jis turėjo įvertinti komisijos narių gebėjimą konstruktyviai dirbti. Dabar panašu, kad komisijoje užprogramuotos dvi nuostatos: viena tarsi iš tikrųjų vertinti prokuratūros tyrimo sąžiningumą, kita ginti prokuratūros munduro garbę. Pastarajai nuostatai ginti suteikta didesnė galia (vien aritmetiškai 5:4). Taigi paskirtoji komisija gal ką nauja ir išsiaiškins, matys nešvarias, tačiau ataušusias ar specialiai aušintas kagėbistines pėdas ir tokį pat braižą, prokuratūros aplaidumą, tačiau jos atskiri nariai reikalą savaip komentuos, bendro sutarimo neras, todėl ir garo nuleisti nepavyks. Tačiau ir toks Premjero sprendimas yra geriau nei tūnojimas nežinioje ar prokuratūros monologo klausymas.
Visuomenei lieka įdėmiai sekti šios komisijos bei prokuratūros darbą (gal priežiūrai reikėtų sudaryti visuomeninę komisiją?), reikalauti visų aplinkybių tyrimo viešinimo, kol bus pasiekta aiški V.Pociūno bylos baigtis.
© 2007 XXI amžius
|