|
Prakilni stos Lietuva!
Šiemet švenčiame Vasario 16-osios akto 90-ąjį gimtadienį, paskelbusį Lietuvai ir pasauliui, kad Didžioji Lietuvos Kunigaikštystė po 123-ejų metų nuožmios rusų carų okupacijos atgimė Respublikos pavidalu. Šis Aktas įkvėpė darbui, kultūros kūrybai ir kovoms už laisvę ir nepriklausomybę: 1918 metais net trijuose frontuose, per 1941 metų sukilimą, ilgas ir nuožmias partizanų kovas su okupantais bolševikais. Ir mūsų dienomis, kai įsitvirtinę valdžioje bolševikai griauna valstybės pamatą ir ekonomiką, Maskva džiūgauja, kad Sovietų Sąjunga jau atstatyta, tik reikia grąžinti dar tris valstybėles (!).
Štai keletas išgyvenimų iš anų Laisvės kovų.
Apie 1950 metus Intos Minlago Centrinėje ligoninėje, psichiatriniame skyriuje buvo keletas lietuvių partizanų ligonių. Kai kurie jų, smarkiai iškankinti, sunkiai orientavosi aplinkoje. Kalėdų šventės stalas buvo labai skurdus, bet papuoštas iš popieriaus padaryta Trispalve. Melsdamiesi veik visi verkė Trispalvė ir malda juos grąžino į praeitį
Štai Vyčio apygardos Šarūno rinktinės Šilo partizanų Vasario 16-oji: Tauras buvo bebaimis, tėvynę karštai mylintis partizanas, dažnai savo sumanumu ir drąsa rodė pavyzdį kitiems ir sėkmingai pasprukdavo nuo persekiojančių čekistų. Kelis kartus buvo sužeistas, bet jo kovingumas tik dar labiau sustiprėdavo.
1949 metų Vasario 16-osios dienos išvakarėse Šilo bunkeryje (Vyčio apygarda, Šarūno rinktinė) susirinkę Šarūno rinktinės vyrai taip kalbėjo: Mes galim žūti, bet Lietuva išliks, ir anksčiau ar vėliau ji prisikels laisva. Kaip jau ne kartą mes kalbėjome, dar kartą užtikriname Lietuva kils nauja, skaidri, tyra iš mūsų gyvybės, mūsų kvapo, iš mūsų kraujo
šilto, karšto, jauno kraujo. Dabartinė kova atskirs grūdus nuo pelų, perlus nuo nešvarumų. Ji vaizdžiai parodo, kas tikras lietuvis ir kas tik jo iškamša. Būsima Lietuvos valstybė organizuosis Vakarų sveikos demokratijos pavyzdžiu. Mūsų kovos idealai: tiesa, teisingumas, gėris, šviesa. Dievas bus jos pagrindas. Valdžios vyrai bus patys išmintingi, geri savos srities specialistai, sumanūs politikai.
Tauras krito kovoje, paskutinę minutę ištaręs: Žūstu už tikrą, šventą Lietuvą! Lietuvi, prie valdžios vairo neprileisk šių pačių didžiausių priešų bolševikų ar jų vaikų. Dieve, saugok!
Tauras užmerkė akis amžinai. Mes, likę gyvieji, turime įgyvendinti jo priesaiką!
Kilni prakilni stos Lietuva
Ant jauno kraujo Dvasios milžinų mūs,
Už laisvę tyrą padėjusių galvą.
(Jonas Kirlys)
1950 m. sausio 16 dieną atėjusi į susirinkimą su ryšininku Paverknių km., Jiezno valsč. partizanė Albina Bunevičiūtė-Aušrelė buvo netikėtai rusų stribų užklupta ir suimta. 1950 metais kovo 18 dieną teisme Prienuose ji kalbėjo: Į partizanus aš išėjau sąmoningai, kaip idėjinis tarybų valdžios priešas
Išėjau į mišką kovoti su tarybų valdžia ir rusų okupantais už laisvą ir Nepriklausomą Lietuvą, be rusų ir komunistų, kad Lietuvą valdytų lietuviai, bet ne komunistai
Aš niekad nieko nebijojau ir drąsiai ėjau į kovą su tarybine valdžia, nes jos nekenčiau
Įstojau iš įsitikinimo, kad reikia kovoti su sovietais
Taip, aš nekenčiu tarybų valdžios ir komunistų
Paskutinio žodžio ji atsisakė. Buvo pripažinta ypač pavojinga nusikaltėle ir nuteista aukščiausia mirties bausme. 1950 m. spalio 4 dieną Vilniuje sušaudyta. Jai buvo tik 20 metų.
Šiandien, Vasario 16-ąją, pagerbkime Lietuvos didvyrius, įamžinkime jų atminimą ir pasimokykime iš jų: jie dirbo, kentėjo, vargo ir žuvo. Ir mes šiandien nemeluodami galime giedoti Lietuvos himną: Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia
Padėkokime Dievui už praeitį seną, skausmų sugeltą, už meilę atsakykime meile! Dievo pagalbos Tėvynei ir mums visiems.
Šios garbingos sukakties proga sveikinu visus Laisvės kovotojus ir visus Vyčio Kryžiaus ir kitų ordinų kavalierius. Daug tyro, šventinio džiaugsmo!
Mons. Alfonsas SVARINSKAS
© 2008 XXI amžius
|