|
Vasario16-oji
Laisvės ir Vilties diena
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Pasitinkame Vasario 16-ają didingiausią mūsų
krašto valstybinę šventę. Šiais metais sueina 90 metų nuo lemiamo
Lietuvai Nepriklausomybės akto paskelbimo. Tą dieną 20 Valstybės
Tarybos narių, susirinkę Vilniuje, paskelbė šį lemtingą dokumentą.
Šiuo aktu buvo teigiama: ,,Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių
tautos atstovybė, remdamasi pripažintąja tautų apsisprendimo teise
ir Vilniaus konferencijos nutarimais, priimtais rugsėjo 18-23 dienomis
1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pagrindais
sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę
atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis
tautomis.
|
|
Partizanų
spauda apie Vasario 16-ąją
Lietuvos Taryba Vilniuje lietuvių tautos vardu
paskelbė visam pasauliui apie nepri-klausomos Lietuvos valstybės
atstatymą. Ši reikšminga sukaktis, deja, šiuo metu negali būti viešai
ir iškilmingai visos tautos paminėta, laisvai ir džiaugsmingai atšvęsta.
Mūsų Tėvynę pavergęs raudonasis grobikas ne tik kad neleidžia viešai
švęsti šios mums taip brangios šventės, bet jau vien tik mintis
apie Lietuvos nepriklausomybę veda jį į pasiutimą, pasireiškiantį
kraštutiniu teroru ir žiauriausiu nekaltų žmonių persekiojimu. Vien
tik narsieji partizanai šią didžiąją Tautos šventę švęs laisvi ir
iškilmingai. Likusiems tenka ją paminėti slaptai ir tyliai ar
tai slaptoje, negausioje organizacijos narių sueigoje, ar savo šeimos
bei patikimų lietuvių uždarame ratelyje.
|
|
Lietuvos
Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija
|
Jonas Žemaitis
|
Vasario 16-osios nepriklausomybės aktas buvo apgintas
1919-1920 metų savanorių ir Lietuvos kariuomenės kovose su bolševikais,
vokiečiais-bermontininkais, lenkais ir realizavosi atkurtoje Lietuvos
Respublikoje. Ilgam atėjusi sovietinė okupacija nutraukė nepriklausomą
valstybės gyvenimą. Lietuvos Respublikos valstybingumą ginti teko
karių savanorių pareigas perėmusiems partizanams. Tam buvo paaukota
daug gyvybių. Penktaisiais kovos metais partizanų vadai išsakė savo
ryžtą siekti nepriklausomybės, paskelbdami Lietuvos Laisvės Kovos
Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaraciją. Šia Deklaracija
buvo teigiama, jog vienintelė teisėta valdžia laikinai okupuotos
Lietuvos teritorijoje yra Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba
aukščiausias tautos politinis organas, suvereninė Lietuvos valdžia
priklauso tautai, o Lietuvos santvarka yra demokratinė respublika.
|
|
UŽMIRŠTA
ISTORIJA Lietuvos nepriklausomybės 90-mečiui
Sigitas BIRGELIS
|
Lietuviško Punsko parapijos
choro dalyviai 1917 metais.
Trečioje eilėje ketvirtas iš kairės
Kazimieras Mielkus. Ketvirtoje
eilėje kairėje Kostas Cibulskas
|
Žvarbus ir šaltas ankstyvas 1918-ųjų lapkričio
15-osios rytas. Prieš porą dienų kaimuose pasklido žinia, kad Lenkija
paskelbė nepriklausomybę. Punsko bažnyčios aikštėje lūkuriuoja minia
žmonių. Yra daug atvykusių iš Punsko, Vaičiuliškių, Ramonų, Kreivėnų,
Trakiškių, Ožkinių, Vaitakiemio, Valinčių, Pristavonių, Šlynakiemio
ir kitų kaimų. Naujai grįstoje Punsko bažnyčios aikštėje stoviniuoja
ir jauni, ir pagyvenę, ir vyrai, ir moterys. Visi susijaudinę, spiečiasi
prie kun. Simono Norkaus statyto mūrinio namo, garsiai šnekučiuojasi.
Minioje girdėti 22 metų Trakiškių kaimo jaunuolio, būsimo chorvedžio
Kosto Cibulsko balsas: Kažkas ankstų rytų pasibeldė man in langų.
|
|