|
Vasario
16-oji ir Lietuva
|
1938 metais išleisti du pašto ženklai
Vasario 16-osios 20-mečiui
|
Vasario 16-ąją, ypatingą mūsų kraštui dieną, mūsų
miestuose ir kaimuose jaučiamas pakilimas. Po 1918-ųjų Lietuva šią
dieną mini kaip Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.
Ilgainiui susiformavo ir minėjimo tradicijos. Nepriklausomoje Lietuvoje
ši diena buvo švenčiama labai iškilmingai. Pirmosios metinės Vilniuje
1919 metais buvo paminėtos Rūtos salėje: M. Reinys pasakė kalbą,
o dainuojant operos artistams į salę atėję raudonarmiečiai patikrino
dokumentus ir liepė išsiskirstyti. Kaune tuo metu savanoriai davė
priesaiką ginti tėvynę.
|
|
Prakilni
stos Lietuva!
Šiemet švenčiame Vasario 16-osios akto 90-ąjį
gimtadienį, paskelbusį Lietuvai ir pasauliui, kad Didžioji Lietuvos
Kunigaikštystė po 123-ejų metų nuožmios rusų carų okupacijos atgimė
Respublikos pavidalu. Šis Aktas įkvėpė darbui, kultūros kūrybai
ir kovoms už laisvę ir nepriklausomybę: 1918 metais net trijuose
frontuose, per 1941 metų sukilimą, ilgas ir nuožmias partizanų kovas
su okupantais bolševikais. Ir mūsų dienomis, kai įsitvirtinę valdžioje
bolševikai griauna valstybės pamatą ir ekonomiką, Maskva džiūgauja,
kad Sovietų Sąjunga jau atstatyta, tik reikia grąžinti dar tris
valstybėles
(!).
|
|
Katalikų
Bažnyčia Lietuvoje istorijos verpetuose buvo tarsi laisvę sauganti
tvirtovė
Prieš 90 metų lietuvių tauta atgimė, išeidama
iš istorinės užmaršties. 1918 m. vasario 16 dieną Nepriklausomybės
aktu Lietuva vėl įrašoma į Europos politinį žemėlapį. Šiame tautos
kelyje į valstybingumą svarbų vaidmenį atliko Katalikų Bažnyčia
ir dvasininkija. Katalikų Bažnyčia Lietuvoje istorijos verpetuose
buvo tarsi laisvę sauganti tvirtovė. Iš kartos į kartą buvo perduodamos
ne tik katalikiškos vertybės, dorovės normos, bet ir meilė tėvynei,
laisvės siekimas. Gal todėl į šią tautos tvirtovę nuolat nukrypdavo
okupantų žvilgsnis, buvo stengiamasi riboti Bažnyčios įtaką valstybės
ir visuomenės gyvenime.
|
|