Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Laikas
Likimai
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Vasario 16-osios laimėjimas. 90 metų

Lietuvos Valstybės Tarybos nariai, Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai. Iš kairės į dešinę: sėdi Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Steponas Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius; stovi: Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis. Vilnius, 1918 m. vasario mėn. Fot. A. Jurašaitis

Galima nepaneigiamai įrodyti, kad lietuvių tauta nepriklausomybei rengėsi ilgai ir nuosekliai. Rusijos imperijos vykdyta nutautinimo politika paskatino tautą nenusilenkti engėjų prievartai ir kovoti dėl savo natūralių paveldėtų vertybių išsaugojimo. Taip buvo kovojama dėl tikėjimo, dėl lietuvių kalbos teisių administracijoje, moksle, dėl teisės turėti savo švietimo sistemą, spaudą, knygų leidybą, visuomenines kultūros ir ekonomines draugijas, dėl teisės dirbti savo šalyje. Tačiau 120 metų, praleistų carinės Rusijos junge, ir 40 metų trukęs lietuviško rašto ir spaudos draudimas, naujai prasidėjusi kaizerinės Vokietijos okupacija teikė nedaug vilčių dėl nepriklausomybės, kuria prieš kelis dešimtmečius, dar praėjusio XIX amžiaus viduryje, buvo sužydėjęs vadinamasis tautų pavasaris. Didysis Vilniaus Seimas, kurio 100-ąsias metines minėjome prieš keletą metų, vienbalsiai priėmė nutarimą dėl Lietuvos valstybingumo – dėl autonomijos su demokratiniu Seimu Vilniuje sukūrimo.

Mintys Vasario 16-ajai

Vasario 16-oji. Ištari ar parašai šiuos žodžius ir pagalvoji: ši neužmirštama data suaugusi su mūsų Tėvynės laisvės bei nepriklausomybės siekiais... Tačiau šios šventės proga kai kas gali ir kitaip mąstyti: „O kas man iš to, kad ta Vasario 16-oji – valstybės atkūrimo diena? Mano gyvenimas ne gerėja, o blogėja. Turiu vis labiau suveržti savo diržą, nes šuoliuojant infliacijai bijau, kad net būtiniausių maisto produktų nebeišgalėsiu nusipirkti“.

Atsisakau dalyvauti apdovanojime

Gavau žinią iš prezidentūros, kad šiemet Vasario 16-ąją būsiu apdovanojamas Vyčio Kryžiaus ordinu.

Gerbiu Lietuvos valstybę, kaip tautos namus, taip sunkiai statytus, todėl privalau gerbti ir jos žymenis – himną, herbą, vėliavą ir ordinus. Būtent dėl šios pagarbos atsisakau dalyvauti apdovanojimo ceremonijoje.

1988 metų Vasario 16-oji Vilniuje

Bronė SERBENTAITĖ

1988 metų vasario mėnesį Sąjūdžio dar nebuvo – jis įsikūrė birželį. Bet jau 1987 m. rugpjūčio 23 dieną įvyko mitingas Vilniuje, prie A. Mickevičiaus paminklo, pasmerkęs Molotovo-Ribentropo paktą. Prisimename, kaip klykė tuometinė spauda, kaip smerkė mitingo rengėjus – Nijolę Sadūnaitę, Antaną Terlecką, Vytautą Bogušį. Fabrikuose, įstaigose, kolchozuose vyko susirinkimai, kuriuose pikčiausiais žodžiais buvo smerkiami mitingo organizatoriai ir dalyviai. Saugumiečiai Nijolę Sadūnaitę, Roką Puzoną, Robertą Grigą ištisomis valandomis vežiojo po Lietuvą ir Baltarusiją ir vis gąsdino. Robertas Grigas pasakojo, kad mašinoje jie tarpusavy kalbėjosi: „Ar paėmei kastuvą?“ Suprask, reikės užkasti. Mes su keliomis moterimis nuvažiavome į Kiauklius (Širvintų r.) aplankyti kun. R. Puzoną ir zakristijoną R. Grigą ir tuo parodyti savo solidarumą puolamiesiems.

Geriausia praėjusiųjų metų iniciatyva jaunimui

Lietuvos jaunimo dienų, vykusių Klaipėdoje, akimirkos Artūro ŠULCO nuotraukos

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba paskelbė ir apdovanojo „Lietuvos jaunimo dienas 2007“ kaip geriausią metų iniciatyvą jaunimui. Vyskupas Rimantas Norvila, LVK jaunimo pastoracijos tarybos pirmininkas, atsiimdamas apdovanojimą, dėkojo ir džiaugėsi, jog šis apdovanojimas yra skirtas ne tik organizacinei komandai, bet ir didžiuliam skaičiui bendradarbių.

Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija siekia saugios žiniasklaidos

Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (NŠTA), vystydama vieną iš prioritetinių asociacijos veiklos krypčių, nuolat vykdo viešosios žiniasklaidos erdvės stebėseną (monitoringą). Asociacijos nariai stebi TV laidas, seka spaudą, klausosi radijo laidų ir fiksuoja galimus pažeidimus. Informaciją apie pastebėtus pažeidimus asociacijai taip pat siunčia ir Lietuvos gyventojai. Monitoringo metu ypatingas dėmesys skiriamas viešajai informacijai, kuri yra susijusi su nepilnamečiais arba jiems prieinama.

SKELBIAME KONKURSĄ! Kviečiame jus dalyvauti diskusijoje-konkurse

„Kokia turėtų būti Lietuva“

mūsų laikraščio puslapiuose. Kultūrininkai ir politikai, dvasininkai ir pasauliečiai, mokslo daktarai ir paprasti žmonės, dalyvaukime nuoširdžiai, atsakingai, su meile Lietuvai, mūsų tėvynei.

Visi skundžiamės, kad Lietuvoje stinga naujų idėjų. Ypač jų trūksta tiems, iš kurių jų daugiausia laukiame, – politikams, intelektualams. Todėl ir siūlome, minint Vasario 16-osios akto 90-mečio jubiliejų, pasitinkant Lietuvos Sąjūdžio 20-mečio sukaktį bei Kovo 11-osios 18-ąsias metines, įsijungti į neformalią diskusiją-konkursą „Kokia turėtų būti Lietuva“. Diskusijoje dalyvaujančių skaičius parodys ir mūsų politikų, kultūrininkų, intelektualų, pagaliau ir visos tautos sąmoningumą, supratingumą, rūpinimąsi šalia esančiais ir visų mūsų valstybe. Dalyvaukime, siūlykime kelius, kaip pasiekti gerovę Lietuvos piliečiams, vaikams ar anūkams, visai tautai. Gražinkime Lietuvą savo gražiomis idėjomis, gražiais pasiūlymais.