|
Praha pritaria bažnytinės nuosavybės grąžinimui
Čekijos valstybės ir visų 17 krikščioniškųjų bažnyčių atstovai vieningai sutarė dėl bažnytinės nuosavybės restitucijos pagrindų. Taip užbaigtas 18 metų vykęs ginčas. Tam pagrindą sudarė vyriausybės, abiejų parlamento rūmų ir prezidento Vaclavo Klauso pritarimas sutarčiai. Sutarties projektas numato, kad bažnyčios tiesiogiai atsiima trečdalį komunistų nusavinto turto, už du trečdalius likusio turto numatytas 3,2 milijardų eurų atlyginimas. Jis turi būti išmokėtas per 70 metų laikotarpį. Dėl palūkanų ši suma išaugs iki 10,3 milijardų eurų. Šios sutarties dėka bažnyčios bus mažiau priklausomos nuo valstybės. Iki šiol dvasininkai gauna atlyginimus iš Čekijos respublikos valstybės kasos. Valstybė ir ateityje turės prisidėti prie konfesinių mokyklų, sveikatos ir socialinių organizacijų finansavimo. Galų gale bažnyčios su savo milžiniškais turtais gali daryti ką nori. Bendruomenės atgauna savo teises, jos gali su turėta bažnytine žeme elgtis kaip jos nori: statyti pramonės įmones ar butus.
Be to, įdomu, kad tokiems iki šiol blokuotiems projektams skiriamos ES struktūrinės lėšos. Tai, kad vyriausybė susitarė, netiesiogiai gal priklauso nuo netrukus vyksiančių (vasario 8 dieną) prezidento rinkimų. Būtent didžiausiai valdančiajai konservatorių partijai ODS norint, kad vėl būtų išrinktas jos garbės pirmininkas Vaclavas Klausas, reikia kiekvieno krikščionių demokratų balso. O jiems Bažnyčios klausimai ypač svarbūs. Klausas taip pat paskelbė, kad nesiruošia vetuoti grąžinimo įstatymo. Taip palankiai nusiteikęs Bažnyčios atžvilgiu Klausas buvo ne visada dar neseniai Bažnyčia jam buvo tolygi sodininkų susivienijimui.
Valstybė ir Katalikų Bažnyčia pradėjo svarstyti ginčytiną Šv. Vito katedros klausimą. Pagrindinė krašto bažnyčia jau daugelį metų yra tapusi nesantaikos obuoliu. 1950 metais komunistai paskelbė, kad Karlo IV pastatyti Dievo namai yra visos tautos nuosavybė, t. y. ją nacionalizavo. Po perversmo Katalikų Bažnyčia stengėsi ją atgauti, tačiau Bažnyčios reikalavimai Čekijoje nėra populiarūs. Ir ne vien senieji komunistai priešinasi bažnytinės nuosavybės grąžinimui šiuo klausimu net galima kalbėti beveik apie visos visuomenės sutarimą. Katalikų Bažnyčia vis kreipiasi į teismą, o įspūdingi Dievo namai vis priteisiami valstybei.
Galiausiai susitarta dėl katedros naudojimo. Valstybė apmoka išlaikymo išlaidas, o Bažnyčia moka simbolinį 20 eurų mėnesinį mokestį. Bažnyčiai tenka ir toliau kęsti pažeminimą: jei tikintieji nori melstis Dievo namuose, turi ieškoti raktų miesto valdžioje.
Prahos kardinolas Miloslavas Vlkas pavadino šį susitarimą labai naudingu. Vyriausybė tam susitarimui pritaria. Įstatymo projektui dar turi pritarti abu parlamento rūmai.
Pagal KNA
© 2008 XXI amžius
|