Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Laikas ir žmonės
Memuarai
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Artėja Popiežiaus kelionė į Jungtines Amerikos Valstijas

Mindaugas BUIKA

JAV prezidentas Džoržas Bušas ir popiežius Benediktas XVI

Į Vašingtoną atskraidintas papamobilis gabenamas į nunciaturą

„Pasirinkti savo lyderius yra išskirtinė pačių amerikiečių prerogatyva ir užsieniečiai čia neturi kištis“, – sako apaštališkasis nuncijus Vašingtone arkivyskupas Pietras Sambis

Laukiamas tarptautinis vizito atgarsis

Visos ligšiolinės popiežiaus Benedikto XVI užsienio apaštalinės kelionės turėjo didelį tarptautinį atgarsį: per pirmuosius trejus pontifikato metus du kartus aplankyta tėvynė Vokietija, pabuvota pirmtako Jono Pauliaus II gimtinėje Lenkijoje, taip pat Ispanijoje, Turkijoje, Brazilijoje ir Austrijoje. Balandžio 15-21 dienomis vyksiantis Šventojo Tėvo vizitas Jungtinėse Amerikos Valstijose daugelio ekspertų vertinimu taip pat turės visuotinę reikšmę. Ir ne tik dėl tos šalies Katalikų Bažnyčios dydžio (už JAV katalikų daugiau turi tik Brazilija, Meksika ir Filipinai, o kardinolų ir kunigų – tik Italija) ir daugiaetniškumo (amerikiečių katalikų bendruomenėse pamaldos vyksta daugiau kaip 30 kalbų), bet ir dėl paties Jungtinių Amerikos Valstijų politinio, ekonominio ir karinio pranašumo pasaulyje.

Čia galima priminti, kad Popiežius lankydamasis vienose ar kitoje šalyje, kalba ne tik vietos katalikams, bet ir kitiems šalies gyventojams. Kaip Visuotinės Bažnyčios ganytojas, jis kreipiasi į lankomos valstybės katalikų bendruomenę, kalba apie jos gyvenimo ir veikimo svarbiuosius klausimus. Todėl Benediktas XVI apie tai prabils ir savo homilijose per šv. Mišias, kurias aukos sostinės Vašingtono ir Niujorko katedrose, stadionuose, taip pat per susitikimus su amerikiečių vyskupais, kunigais, seminaristais, jaunimo ir karitatyvinių organizacijų atstovais. Šventojo Tėvo nuostatos dėl šiandienos katalikybės aktualijų gerai žinomos ir jas galima apibūdinti dvejopai: „pozityvi ortodoksija“ ir kova su „reliatyvizmo diktatūra“.

Praktikoje tai reiškia katalikiškojo identiteto gaivinimą, ištikimybę Katalikų Bažnyčios mokymui, priešinimąsi agresyviojo sekuliarizmo tendencijoms, siekiant tikinčiųjų prasmingo dalyvavimo Eucharistijos ir Atgailos sakramentuose, rūpinimąsi dvasiniais pašaukimais. Šiuo atžvilgiu padėtis JAV katalikų bendruomenėse nėra vienareikšmė: jeigu dalyvavimu sekmadienio šv. Mišiose vietos tikintieji gerokai lenkia Europos tautas (pamaldose kiekvieną savaitę lankosi nuo trečdalio iki pusės parapijiečių), tai dvasinių pašaukimų stygius yra akivaizdus. 1979 metais, kai popiežius Jonas Paulius II pirmą kartą aplankė Jungtines Valstijas, ten buvo 58 tūkstančiai kunigų, o dabar jų liko tik 42 tūkstančiai. (Per minėtus tris dešimtmečius (1979-2008) JAV katalikų skaičius išaugo nuo 50 iki 70 milijonų. Dėl demografinių pokyčių dvasininkų trūkumas amerikiečių parapijose tapo dar ryškesnis.)

Šią problemą Jungtinėse Amerikos Valstijose iš dalies atsveria aktyvėjantis pasauliečių dalyvavimas bažnytiniame gyvenime, įskaitant ir sielovados sritį. Šalyje darbuojasi net 15 tūkstančių nuolatinių diakonų. Katalikiškų universitetų teologijos fakultetų studentai – yra pasauliečiai, nors dar ne taip seniai čia vyravo dvasinio luomo nariai. Kaip tik dėl pasauliečių brandos, atsakomybės ir aktyvaus dalyvavimo Jungtinėse Amerikos Valstijose gerai išvystyta katalikiška švietimo ir socialinės rūpybos sistema. Trylikoje su puse tūkstančių įvairaus lygio katalikiškų mokyklų mokosi ir studijuoja beveik keturi milijonai mokinių ir studentų. Taip pat veikia beveik devyni tūkstančiai katalikų institucijų išlaikomų ligoninių, senelių ir našlaičių prieglaudų bei kitokių paramos centrų.

Amerikiečių visuomenės religinis dinamiškumas

Popiežiaus Benedikto XVI vizito Jungtinėse Valstijose metu vyks ir tarpreliginiai bei ekumeniniai susitikimai. Vašingtone veikiančiame Jono Pauliaus II kultūros centre susirinkusiems budistų, indusų, musulmonų, žydų ir kitų tikybų atstovams Šventasis Tėvas kalbės apie bendro veikimo svarbą siekiant supratimo ir teisingumo, taikos ir religijos laisvės įtvirtinimo. Gerai žinoma Benedikto XVI nuostata, kad jokia religija negali pateisinti prievartos pateisinimu: religiškai motyvuotas smurtas yra smurtas prieš pačią religiją. Tolerancijos, pagarbos žmogaus teisėms ir orumui principais turi būti grindžiamas tiek pamokslavimas, tiek religinis, ypač jaunimo, švietimas.

Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur kaip nė vienoje kitoje pasaulio valstybėje, yra daugybė įvairių religijų ir konfesijų, tarpreliginis bendravimas gana gerai išvystytas. Vietos krikščionių, žydų ir musulmonų dvasiniai vadovai yra susibūrę į Nacionalinę tarpreliginės vadovybės iniciatyvą dėl taikos Artimuosiuose Rytuose. Ši grupė periodiškai skelbia laiškus ir deklaracijas su raginimais JAV vyriausybei bei kitiems politiniams veikėjams panaudoti savo įtaką padėčiai Šventojoje Žemėje ir kitose regiono vietose sureguliuoti. Tikimasi, kad po popiežiaus Benedikto XVI susitikimo Vašingtone dar labiau išaugs taikdariškų pastangų svoris.

Reikšmingas turėtų būti ir popiežiaus Benedikto XVI ekumeninės maldos susitikimas su JAV krikščioniškų konfesijų atstovais, kuris bus surengtas vokiečių katalikų statytoje Niujorko Šv. Juozapo bažnyčioje. Nors katalikai yra didžiausia amerikiečių religinė bendruomenė, gerokai lenkianti visas kitas konfesijas, bet protestantiškos tikybos žmonės sudaro apie du trečdalius visų (iš 300 milijonų) Valstijų gyventojų, todėl šis ekumeninis dialogas šalies katalikams yra gyvybiškas būtinas. Gal todėl šis dialogas tiek su tradicinėmis liuteronų ar metodistų, tiek ir naujosiomis evangelinėmis bendruomenėmis yra plačiai išvystytas ir yra geras pagrindas Visuotinei Bažnyčiai atsirasti.

Kaip tik Niujorke anglikoniška – vėliau atsivertusi į katalikybę – Susitaikymo bendruomenė prieš šimtą metų iškėlė Maldos už krikščionių savaitės iniciatyvą. Ši iniciatyva dabar įsitvirtinusi Katalikų Bažnyčios liturgijoje. Naujausias organizacinis darinys – 2006 metais įkurta „JAV krikščionių Bažnyčios kartu“ bendrija, kuriai priklauso ir Katalikų Bažnyčia, tapo plačiausiu ekumeniniu sąjūdžiu Jungtinių Amerikos Valstijų istorijoje. Pastaruoju metu katalikų dialoge su protestantais šalia tradicinių problemų – požiūrio į Romos vyskupo primatą, pamaldumą Švč. Mergelei Marijai – iškilo naujų sunkumų dėl protestantiškos teologijos liberalėjimo, moterų kunigystės ir kai kurių etinių klausimų. Tačiau daugelis sutaria – net ir JAV religinio pliuralizmo sąlygomis – kad nėra kito pakaitalo evangeliniam krikščionių vienybės siekiui. Tai, kaip tikimasi Niujorke patvirtins ir popiežius Benediktas XVI, kuris ekumenizmą laiko vienu iš savojo pontifikato prioritetų.

Kaip pastebi žinomas amerikiečių bažnytinio gyvenimo apžvalgininkas Džonas Alenas, Šventasis Tėvas galės pasidžiaugti amerikiečių visuomenės religiniu dinamiškumu, palankiu tikėjimo nuostatų priėmimu viešojoje aplinkoje, kas ryškiai kontrastuoja su perdėtai sekuliarizuota Vakarų Europa. Vašingtonas neįsivaizduoja, kad būtų galima atmesti Bažnyčios siūlymus taip, kaip atsitiko Briuselyje svarstant nuorodų į krikščioniškąsias šaknis įvedimą Europos konstitucijoje arba vadinamojoje Lisabonos sutartyje. Taip pat JAV Kongrese neįmanomas toks politiko paniekinimas, kaip Europos parlamente, kai buvo atmesta Roko Butiljonės kandidatūra į Europos teisingumo komisaro postą vien dėl jo ištikimybės Bažnyčios mokymui ir nusistatymo prieš abortus ir homoseksualizmą. Vatikano atstovai ne kartą turėjo pripažinti, kad Europoje vyrauja agresyvios sekuliarizmo apraiškos dažnai priešiškos religijai ir ypač Katalikų Bažnyčiai – tuo atžvilgiu padėtis Jungtinėse Valstijose yra žymiai geresnė.

Svarbus moralinis konsensusas politikoje

Kiekvienoje Šventojo Tėvo užsienio kelionėje, taip pat ir netrukus įvyksiančioje, svarbus vadinamasis „politinis elementas“, kuris išreiškiamas privačiais susitikimais su lankomos šalies vyriausybine vadovybe. Kaip minėta, būsimajame vizite šis politinis elementas turės ir tarptautinę reikšmę dėl Jungtinių Amerikos Valstijų išskirtinės įtakos pasauliui, taip pat ir dėl prezidento Džordžo Bušo ištikimybės krikščioniškiems principams, ypač ginant gyvybę. Šiuo atžvilgiu dabartinė JAV administracija laikoma viena iš artimiausių Vatikano sąjungininkių, o prezidentas Dž. Bušas kartais įvardijamas net „pirmuoju katalikų prezidentu“, nors priklauso protestantiškai metodistų bendruomenei.

Popiežiaus Benedikto XVI vizitas taip pat vyks ypatingomis naujojo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimų kampanijos sąlygomis. Laukiama, kad Šventasis Tėvas oficialiame priėmime Baltuosiuose rūmuose (JAV prezidento rezidencijoje) teigiamai įvertins besibaigiantį Dž. Bušo valdymo laikotarpį. Tačiau vargu ar galima tikėtis, kad Popiežius kokiomis nors nuorodomis amerikiečiams katalikams rinkėjams pasakys, kaip balsuoti per būsimuosius prezidento rinkimus, kurie įvyks lapkričio pradžioje. „Pasirinkti savo lyderius yra išskirtinė pačių amerikiečių prerogatyva ir užsieniečiai čia neturi kištis“, – sakė JAV katalikų žiniasklaidai apaštališkasis nuncijus Vašingtone arkivyskupas Pietras Sambis. Jis taip pat pabrėžė, kad Benediktas XVI atvyksta „kaip religinis, o ne kaip politinis vadovas“, kuris nori perteikti „Amerikai Jėzaus Kristaus mokymą ir meilę“.

Prezidentas Dž. Bušas su žmona Laura balandžio 15 dienos popietę pasitiks popiežių Benediktą XVI šalia Vašingtono esančioje Endriaus karinėje oro bazėje. Šiame sutikime taip pat dalyvaus nuncijus arkivyskupas P. Sambis, JAV vyskupų konferencijos pirmininkas Čikagos arkivyskupas kardinolas Frensis Džordžas. Vašingtono arkivyskupas Donaldas Vuerlis, JAV kariuomenės ordinaras arkivyskupas Timplis Broljas. Iškilminga Šventojo Tėvo sutikimo ceremonija Baltuosiuose rūmuose įvyks balandžio 16-osios rytą. Tai bus antroji Katalikų Bažnyčios vadovo viešnagė JAV prezidento rezidencijoje. Per septynis vizitus į Jungtines Amerikos Valstijas popiežius Jonas Paulius II lankėsi Baltuosiuose rūmuose tik kartą – 1979 metais.

Beje, balandžio 16 dieną popiežius Benediktas XVI minės savo 81-ąjį gimtadienį ir tai bus dar viena proga prezidentui jį pasveikinti. Baltieji rūmai pranešė, kad tą dieną privačiame pokalbyje prezidentas Dž. Bušas ir Šventasis Tėvas pratęs diskusijas dėl tikėjimo ir proto sąveikos ir reikšmės siekiant svarbių tikslų visuomeniniame gyvenime. Pokalbis šia tema buvo pradėtas per pirmąjį susitikimą, kai JAV prezidentas lankėsi Vatikane 2007 metų vasarą. Tarp minėtų tikslų oficialiame pranešime nurodomas ir „taikos siekimas Artimuosiuose Rytuose bei kituose susirūpinimą keliančiuose regionuose, taip pat skatinamas tarp tikybinio supratimo, žmogaus teisių ir laisvių, ypač religijos laisvės, įtvirtinimas pasaulyje“.

Svarbią visuomeninę reikšmę turės ir popiežiaus Benedikto XVI kalba Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, kurią Niujorke jis pasakys balandžio 18 dieną. Tai bus jau ketvirtas kartas, kai Katalikų Bažnyčios vadovas kalbės iš didžiosios tarptautinės organizacijos tribūnos, kuriai dabar priklauso 192 valstybės. Popiežius Paulius VI iš ten kalbėjo 1965 metais, popiežius Jonas Paulius II – 1979 ir 1995 metais. Jis tada ragino nutraukti karus ir konfliktus, kurti tokius tarptautinius ir ekonominius santykius, kuriuose vyrautų tarpusavio parama ir solidarumas. Tikimasi, kad ir popiežius Benediktas XVI pabrėžė moralinio konsensuso svarbą sprendžiant globalines problemas. Šio konsensuso pagrindas yra „prigimtinė teisė“, tai yra supratimas, kad visuotinės moralinės tiesos glūdi transcendentinėje žmogaus prigimtyje ir todėl atviros jo dvasinei išminčiai.

Tik remiantis šia nuostata įmanoma įgyvendinti Jungtinių Tautų Organizacijos priimtus svarbiuosius dokumentus, įskaitant prieš 60 metų paskelbtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Popiežius Benediktas XVI taip pat turėtų patvirtinti Šventojo Sosto paramą pačiai Jungtinių Tautų Organizacijai, išgyvenančiai autoriteto krizę. Nepaisant daugelio problemų ir reformų poreikio Jungtinės Tautos išlieka svarbiausiu įrankiu tarptautinio bendradarbiavimo, žmonių ir tautų dialogo įgyvendinimui.

© 2008 „XXI amžius“