Išugdė
meilę gimtajai kalbai
Marija MACIJAUSKIENĖ
|
Pedagogė ir vertėja Ona Dabrilaitė
Ričardo ŠAKNIO fotokopija
|
Nežinau, ar mano lietuvių kalbos mokytoja Ona
Dabrilaitė mėgo žaisti kortomis, bet šokti, keliauti, būti dėmesio
centre, tai jau tikrai. Tačiau manau, kad jos, kaip ir kiekvieno
žmogaus, gyvenimas buvo tarsi nenuspėjamų galių ir įvykių kortų
kaladė.
Pokariu, kai mokiausi Kauno Aušros mergaičių,
kuri buvo pervardinta į II mergaičių gimnaziją, vadovėlių dar nebuvo,
tad viskas priklausė nuo mokytojo sugebėjimų. Mūsų lietuvių kalbos
mokytoja turėjo neįtikėtinai puikų pasakotojos talentą, subtilų
humoro jausmą, buvo puiki organizatorė, todėl visus traukė tarsi
magnetas. Visada maniau, kad asmenybės formavimuisi įtakos turi
tėvų namai, po to mokykla, universitetas, sutiktos gyvenimo kelyje
asmenybės ir, žinoma, pats turtingas įvykiais gyvenimas. Visi šie
šaltiniai ne tik stiprina jėgas, bet ir įskiepija naujas šakas,
padeda joms atsiskleisti. Neseniai radau jos laiškučius ir paaiškėjo,
kad šiemet jai būtų sukakę šimtas metų (gimė 1908 m. rugsėjo 23
dieną). Tačiau jos gyvenimo žvakė užgeso žymiai anksčiau 1997-aisiais.
|
Su
maestro Antanu Paulavičiumi atsisveikinant
Kazys BLAŽEVIČIUS
|
Prie Antano Paulavičiaus amžinojo
poilsio vietos Kauno Petrašiūnų
kapinėse atsisveikinimo
žodį taria akademikas
Antanas Tyla (dešinėje)
|
Gamta motinėlė poetų ir rašytojų krašto Anykščių
sūnų Antaną Paulavičių (1924 01 02 2008 03 28) apdovanojo gausybe
talentų. Jis poetas, rašytojas, publicistas, dramaturgas, kompozitorius,
chorvedys, aktyvus visuomenininkas, didis patriotas.
1944 m. vasario 16 dieną išgirdęs gen. Povilo
Plechavičiaus kvietimą stoti į jo organizuojamą Vietinę rinktinę,
Antanas buvo vienas pirmųjų savanorių. Prisimindamas ryžtingo apsisprendimo
dienas, Antanas ilgus metus iki mirties vadovavo Lietuvos Vietinės
rinktinės karių sąjungai, rūpinosi žuvusių karių atminimo įamžinimu.
|