| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Vakaras, skirtas lietuviškam beržui Vaiva LANSKORONSKYTĖ
Lietingą pavasario popietę Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje buvo galima dar kartą išgirsti poeto Pauliaus Širvio balsą, taip pat ir šias daug kam žinomas, nostalgija dvelkiančias eilutes:
Aš beržas, Lietuviškas beržas, Išbridęs iš pievų Nakties...
Pasiklausyti šio, kaip poetas Marcelijus Martinaitis įvardino, poezijos stebuklo sugužėjo pilna salė žmonių. Ką atginė lietus, ką nostalgija ir bendri išgyvenimai, o ką žodžiais nepaaiškinama poeto Pauliaus Širvio trauka savo tikrumu, žodžio paprastumu bei minties gyliu. Poetas nemėgo ištaigingų vakarų, žmonių netikrumo, tad ir šis pabuvimui su juo skirtas vakaras buvo jaukus pokalbiai, dainos ar eilės, prisimenant kartu išgyventus metus ar tiesiog gražesnes akimirkas. Svarbiausia vakaro detalė buvo prisiminimai šiuo metu pats tikriausias būdas prisiliesti, pabūti arčiau poeto, geriau įsijausti į jo kūrybą. Buvo pristatoma Alfo Pakėno parengta atsiminimų apie Paulių Širvį knyga Metai su Pauliumi. Keletą jos ištraukų bei P. Širvio eilėraščių paskaitė aktorė Kristina Kazakevičiūtė, o aktorius Petras Venslovas, nuo senų laikų skaitantis P. Širvio lyriką, surengė tikrus poezijos skaitymus. Vartydami atsiminimų knygą galime aptikti pačius įvairiausius Pauliaus Širvio gyvenimo puslapius, rašytus žmonių, kurie gyveno ir daug ką išgyveno kartu su poetu. Scenoje draugiškai puslankiu susėdę aktoriai, poetai prisiminė susitikimus su Pauliumi, jo žavinčią poeto charizmą ir tai, kad jis suburdavo ir dar dabar tebeburia aplink save visiškai skirtingus žmones. Visiems pasirodė malonios kartu kasdienoje ar per įvairius poezijos renginius išgyventos smulkmenos, daug pasakančios apie poeto asmenybę. Vieni dalyviai kalbėjo apie jo pasirodymus viešose erdvėse, kiti apie asmeninius pokalbius, o treti, kaip poeto žmona Birutė Širvienė, garsiai perskaitė ilgesio kupiną paties Pauliaus rašytą laišką. Nors dauguma kalbėjo apie skirtingus Pauliaus Širvio, kaip asmenybės, bruožus, tačiau visi jį prisiminė kaip vieną iš tų švarių žmonių, išsaugojusių vaikišką širdį, nors ir daug gyvenime žeistą bei skaudančią, tačiau netgi šalia ne visai švarių stiklinėlių tarybiniam bare gebančią skaidriai jausti ir išlieti tą jausmą į eilėraščius, kuriuos tikrai įspūdingai paskaitė aktorius Petras Venslovas. Daugelis šio poeto eilėraščių tapo dainomis, kurios dar ir dabar yra dainuojamos, dažnai net nepagalvojant apie patį poetą. Justinas Marcinkevičius viename renginyje yra pasakęs, jog poetas gali jaustis laimingas, jei tauta jį pradeda dainuoti. Bardas Algirdas Svidinskas tą vakarą dainavo poeto eilėraščius aukštaičių tarme, kuri artima tiek jam, tiek pačiam Pauliui. Vakare dalyvavęs Rašytojų sąjungos leidyklos vyr. redaktorius Valentinas Sventickas skatino žmones nenusinešti su savimi į užmarštį akimirkų, išgyventų kartu su kokia nors iškilesne asmenybe, išsaugoti jas kaip vertybę ateities kartoms, kurioms be užfiksuotų atsiminimų bus be galo sunku spręsti apie kūrėją vien iš išlikusios kūrybos.
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |