Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Nuomonės
Poezija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Maldos ir solidarumas su Kinijos žmonėmis

Mindaugas BUIKA

Kinijos Katalikų Bažnyčia gedulingomis pamaldomis paminėjo žemės drebėjimo katastrofą, kurioje buvo sugriauta daug krikščionių šventovių

Popiežiaus iniciatyvos ir padrąsinimai

Kinijos komunistinės valdžios griežtų draudimų sąlygomis ir šalies išgyventos žemės drebėjimo tragedijos aplinkybėmis buvo celebruojama pirmoji pasaulinė maldų už Bažnyčią diena. Iniciatyvą dėl visų katalikų sutelkimo maldai už didelius sunkumus patiriančius tikėjimo brolius ir seseris didžiausioje planetos valstybėje iškėlė pats popiežius Benediktas XVI. Praėjusių metų birželį „Laiške Kinijos katalikams“ kreipdamasis ir į visus „brangius ganytojus ir tikinčiuosius“, Šventasis Tėvas išreiškė viltį, kad gegužės 24 diena „ateityje taps gera proga katalikams visame pasaulyje susivienyti maldoje su Bažnyčia Kinijoje“.

Paminėjo nekaltų žmonių tremtį

Kazimieras Dobkevičius,
Bronius VERTELKA, Birutė Nenėnienė

Panevėžyje, prie akmeninės sienos Nepriklausomybės aikštėje, iš degančių žvakučių buvo sudėliotas žodis „Lietuva“ Kazimiero DOBKEVIČIAUS ir Broniaus VERTELKOS nuotraukos

Ankstų gegužės 22-osios rytmetį įvairiose Lietuvos vietose paminėtas Didžiosios 1948 metų tremties 60-metis. Pažymint tragišką lietuvių tautos genocido ir tremties 60-metį įvairiuose Lietuvos miestuose, miesteliuose, geležinkelių stotyse šeštą valandą ryto žmonės uždegė atminimo žvakeles, pagerbė žuvusiųjų, suluošintų savo tautiečių kančių kelią, pasimeldė.

Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie Lietuvos Laisvės paminklo ir Nežinomo Lietuvos kario kapo ir Amžinosios ugnies tądien ankstų rytą susirinko didelis būrys buvusių tremtinių, politinių kalinių su vėliavomis ir žvakutėmis.

Tarptautinis tautodailininkų pleneras

Vytautas BAGDONAS

Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius ir Anykščių miškų urėdijos urėdas Sigitas Kinderis (iš kairės) su prieniškiu tautodailininku Algimantu Sakalausku ir kijeviečiu Petro Romaniuku

Šį pavasarį Anykščių miškų urėdija mini 50-ąjį gimtadienį, tad anykštėnams ir jų svečiams miškininkai dovanoja daug įdomių renginių. Vienas jų – tarptautinis tautodailininkų pleneras, kurio atidarymas vyko gegužės 6 dieną. Į Troškūnų girininkiją Troškūnėlių kaime susirinkę medžio drožėjai per dešimtį intensyvaus kūrybinio ir fizinio darbo dienų pasiryžo išskobti įvairių skulptūrų gamtos, miškininkystės, gyvūnijos tema.

Ką gavai vaikystėje, tuo ir senatvėje džiaugsies

Ramygalos gimnazijos muziejaus vedėja Irena Zubauskienė

Panevėžio rajono Ramygalos gimnazijos muziejaus fonduose sukaupta per 20 tūkstančių eksponatų. (Kažin ar yra kita šalies bendrojo lavinimo mokykla, turinti tokį turtą?) Su ilgamete muziejaus vadove Irena ZUBAUSKIENE kalbasi „XXI amžiaus“ korespondentas Bronius VERTELKA.

„Sėlių muzikantų“ pavasaris

Jonas PETRONIS

Uteniškių muzikantų Streikų šeima

Zarasų krašte nuaidėjo gražus liaudiško muzikavimo festivalis „Sėlių muzikantai“. Šis ežerų krašto renginys pradžiugino liaudiškos muzikos mylėtojus jau šešioliktą kartą. 1992 metais Gintaro Andrijausko iniciatyva įvyko pirmasis festivalis. Kasmet vis gausėjo festivalio dalyvių skaičius. „Sėlių muzikantai“ – zarasiškių pamėgtas renginys, kurio tikslas – puoselėti armonikos muzikos tradicijas.

„Poezijos pavasarėlio“ šiluma

Jonas PETRONIS

Eiles skaito poetas Feliksas Jakubauskas

Į Zarasus kiekvieną pavasarį atplasnoja poezijos paukštė ir pradžiugina kūrybingos sielos žmones gražiu tradiciniu „Poezijos pavasarėliu“, kurį rengia rajono viešoji biblioteka.

Renginių ir poezijos švenčių vedėjas zarasiškis Vasilijus Trusovas pasidžiaugė vis gausėjančiu kolegų būriu, brandesniais kūriniais. Pavasarėlyje savo eiles skaitė Zarasuose jau žinomi poetai Feliksas Jakubauskas, Ona Kačkienė, Danutė Pulokaitė, Jūratė Klimaitytė-Mardosienė, Olga Černova, Onutė Karužienė. Į poezijos šventę atskubėjo ir Dusetų miestelio literatų klubo „Atgaiva“ poetai. Savo posmais pradžiugino Danutė Stankevičienė, Osvaldas Vaičys, Marija Varembergienė. „Poezijos pavasarėlyje“ prabilo ir nauji balsai: savo poetinius bandymus pateikė Zarasų žemės ūkio mokyklos moksleivis Leonas Slovcovas.

Bibliotekos įkurtuvės

Bronius VERTELKA

Rajono viešosios bibliotekos Liūdynės filialo vyr. bibliotekininkė Stanislava Steponavičienė Autoriaus nuotrauka

Sutrūnijusios grindys, ne kartą laužytos durys, nutrupėję laiptai, nei vandens, nei tualeto – tokiomis sąlygomis bendrabučio tipo penkiaaukštyje gyvavo Panevėžio rajono viešosios bibliotekos Liūdynės filialas. Tačiau tai – jau praeitis. Neseniai duris atvėrė priestatas prie Liūdynės kultūros centro – čia bibliotekai skirta beveik 120 kvadratinių metrų naudingo ploto. Tai pirmasis rajone atskiras statinys bibliotekai, iškilęs nepriklausomybės metais. Jį statė UAB „Stapora“. Šalia turėjo įsikurti medikai, tačiau jie savo kambarį geranoriškai atidavė bibliotekai. Dabar jame karaliauja vaikai: čia jie gali ruošti pamokas, skaityti knygutes, laikraščius ir žurnalus. Bibliotekoje pakako vietos ir mažai dailės galerijai.

Liūdni apmąstymai apie Savičiūnų dvarelį

Vytautas Bagdonas

Kita dvarelio pusė jau baigia sugriūti

1923 metų gyventojų surašymo duomenimis, Svėdasų parapijos Savičiūnų kaime gyveno 114 žmonių. Dabar šiame Anykščių rajono Svėdasų seniūnijai priklausančiame sodžiuje gyvenantiems žmonėms suskaičiuoti neprireiks ir abiejų rankų pirštų – nėra čia jau net ir dešimties gyventojų. Kažkada buvo gerai visiems žinomas Savičiūnų dvaras, aprašytas paties Vaižganto. Savičiūnuose ilgus dešimtmečius gyveno ir garsusis kanklių meistras Juozas Lašas...

Savamokslė kūrėja

Bronius VERTELKA

Paliūniškietė Stasė Blažienė daug ką moka: kuria eiles ir giesmes, tapo, audžia, mezga, siuvinėja Autoriaus nuotrauka

Karsakiškio bendruomenės namuose verta apžiūrėti Stasės Blažienės tapybos ir tekstilės darbų parodą. Tai pirmoji personalinė Paliūniškyje gyvenančios savamokslės menininkės kūrybos ekspozicija.

Parodos atidaryme dalyvavo rajono meras Povilas Žagunis, Karsakiškio, Paliūniškio ir Tiltagalių bendruomenių nariai. Meras S. Blažienei dovanojo Marijos Šileikaitės-Čičirkienės fotoalbumą „Vieškelio motyvas“ su įrašu. Tada ir paaiškėjo, kad parodos autorė yra ne tik dailininkė, bet ir poetė. Kai skaitė eilėraštį „Gimtinė“, ne vieno akyse sublizgo ašaros. Pirmąjį savo eilėraštį Stasė parašė prieš 35 metus sienlaikraščiui. Nuo to laiko bendradarbiai ją vadina poete. Stasė rašė eiliuotus posmelius mamai, juos įrišo kaip knygą ir padovanojo savo artimiausiam žmogui.

Istorijos pamokos Panemunėje

Lidija Veličkaitė

Renginyje dainavo merginų choras „Aušra“ Janinos ŠYVOKIENĖS nuotrauka

Balandžio 29 dieną rašytojos Elvyros Biliūtės-Aleknavičienės pakviestos vykome į Alytaus Panemunės vidurinę mokyklą pristatyti  dvi naujas knygas: profesorės Onos Voverienės „Lietuvos laisvės kovos karžygys Vaclovas Voveris-Žaibas“ ir profesorės Janinos Šyvokienės „Gyvenimą paaukojęs Tėvynei. Antano Kraujelio sesers ir artimųjų prisiminimai“.