Istorijos pamokos Panemunėje
Lidija Veličkaitė
|
Renginyje dainavo merginų choras Aušra
Janinos ŠYVOKIENĖS nuotrauka
|
Balandžio 29 dieną rašytojos Elvyros Biliūtės-Aleknavičienės pakviestos vykome į Alytaus Panemunės vidurinę mokyklą pristatyti dvi naujas knygas: profesorės Onos Voverienės Lietuvos laisvės kovos karžygys Vaclovas Voveris-Žaibas ir profesorės Janinos Šyvokienės Gyvenimą paaukojęs Tėvynei. Antano Kraujelio sesers ir artimųjų prisiminimai.
Alytaus Panemunės vidurinei mokyklai nuo įsteigimo 1988 metais vadovauja direktorius Zenius Kunigonis. Alytaus apskrityje didžiausioje vidurinėje mokykloje mokosi 1238 mokiniai. Mokyklos Baltų ainių veikla žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių. Mokyklos valančiukai, ateitininkai ir kiti būreliai vienija didelę dalį moksleivių. 1999 metais įkurtas mokyklos muziejus, kuriame galima sužinoti, kaip mokėsi mūsų seneliai, mūsų tėvai, mes. Eksponuojama etnografinė medžiaga, maldaknygės, laikraščiai, žurnalai, pirmieji lietuviški vadovėliai, senoviniai pinigai, buities daiktai, sovietinių laikų vadovėliai, knygos, uniformos. Daugiausia vietos skiriama šių dienų mokyklos ekspozicijai, kurioje, be dabartinių vadovėlių, laikraščių, nuotraukų, įvairios dovanos, padėkos raštai ir diplomai, iškovoti ginant mokyklos garbę. Muziejuje vyksta klasės valandėlės, istorijos pamokos.
Prie aktų salės mus pasitiko mergaitės tautiniais drabužiais. Salėje skambėjo Lietuvos partizanų dainų įrašai. Knygų pristatymo renginyje dalyvavo vyresniųjų klasių mokiniai, mokytojai, mokinių tėvai, tarp garbių svečių profesorė Ona Voverienė, profesorė Janina Šyvokienė, Alytaus miesto savivaldybės švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas ir vyriausioji specialistė rašytoja Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė. Pastaroji renginio pradžioje, pristatydama knygas ir jų autores, kalbėjo, kad pokario metais į partizaninį judėjimą įsitraukė ir turtingieji, ir mažažemiai, ir studentai, ir moksleiviai. Tada ir gimė gražiausios dainos apie tėvynę ir jos gynėjus. Žuvusio už tėvynę kareivio kapas tapo nauju dainos simboliu. Nuo seniausių laikų priedermė palaidoti žmogų yra svarbi. Tačiau dar ir šiandien šalia mūsų yra žmonių, kurie savo brolio ar tėvo išniekintą kūną matė paguldytą ant gatvės grindinio ir paskui slapčia palaidojo. Net ir šiandien nebežinome, kur ieškoti Antano Kraujelio-Siaubūno, Vaclovo Voverio-Žaibo, Konstantino Bajerčiaus-Garibaldžio, Adolfo Ramanausko-Vanago ir daugelio žinomų ir nežinomų Laisvės kovotojų kapų. Dvidešimt pirmojo amžiaus antigonės ėmėsi kito darbo įamžinti Laisvės kovotojų atminimui.
Profesorė Ona Voverienė, pristatydama savo knygą Lietuvos laisvės kovos karžygys Vaclovas Voveris-Žaibas, pasisakė esanti žemaitė ir todėl Dainavos krašto istoriją turėjusi mokytis iš naujo. Dainavos kraštas davė Lietuvai daug karžygių, tarp jų ir poetą pogrindininką mokytoją Konstantiną Bajerčių-Garibaldį, partizanų vadą Lionginą Baliukevičių-Dzūką, Dainavos apygardos, vėliau visos Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, narsų partizanų būrio vadą Vaclovą Voverį-Žaibą ir kitus. Jau po 1948 metų, Lietuvą užplūdus šimtatūkstantinėms enkavedistų ordoms, partizanai suprato, kad tikėtis pagalbos iš užsienio nebėra prasmės ir partizaninė kova įgijo visai kitą dvasinės kovos su okupantu dimensiją. Jie stengėsi išsaugoti tautinę savimonę, pagarbą lietuviškoms vertybėms. Vaclovas Voveris-Žaibas žuvo labai jaunas, tačiau paliko testamentinį priesaką: kiekvienas turime gyventi taip, tarsi nuo tavęs vieno priklausytų Lietuvos likimas.
Profesorė Janina Šyvokienė, jauniausia partizano Antano Kraujelio sesuo, išleidusi atsiminimų knygą Gyvenimą paaukojęs Lietuvai, skirtą savo tėvams, patyrusiems rūsčią dalią, ir broliui Antanui, nuėjusiam garbingą kovotojo kelią ir niekada neišsižadėjusiam laisvės siekio. Profesorė priminė trumpą, bet prasmingą Antano Kraujelio paskutinio Lietuvoje aktyviai veikusio partizano gyvenimą. Jis buvo išduotas ir, nenorėdamas pasiduoti į okupanto rankas gyvas, žuvo 1965 metų kovo 17 dieną. Partizanas Antanas Kraujelis-Siaubūnas visomis jėgomis siekė tėvynės laisvės, turėjo tik vieną tikslą kovoti iki pabaigos. Jis pats tikėjo ir liepė visoms šešioms savo seserims tikėti Lietuvos laisve, o jos sulaukus rasti brolio kaulus ir juos palaidoti. Aštuoniolika metų laisva Lietuva, bet tie, kurie prisidėjo prie partizano Antano Kraujelio sunaikinimo, nepasako, kur jo palaikai. Lietuvos valstybė įvertino partizano Antano Kraujelio-Siaubūno nuopelnus: 1997 metais jis buvo pripažintas kariu savanoriu, 1998 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis ir apdovanotas Vyčio kryžiaus trečio laipsnio ordinu (po mirties).
Renginyje dainavo Panemunės vidurinės mokyklos merginų ir vaikinų ansambliai, Laimutės ir Egidijos duetas, mergaičių choras Aušra, šoko tautinių šokių ansamblis Uodukas.
Tikimės, kad ši istorijos pamoka nepraėjo veltui, ji įstrigs jaunųjų širdyse, pažadins norą pažinti savo gimtinę ir jos žmones, o mokyklai dovanotos abiejų autorių knygos bus skaitomos, iš jų mokomasi tėvynės meilės ir žygdarbių jos garbei.
Alytus
© 2008 XXI amžius
|