|
Senoji Kauno periodinė spauda
Petras Dumbliauskas
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse Kauno miesto viešojoje Vinco Kudirkos bibliotekoje surengta jau XIV knygos šventė Laikas gyvena knygose. Šį kartą šventė buvo skirta Kauno miesto savivaldos 600 metų sukakčiai. Pranešimą apie lietuvybės ištakas perskaitė M. Riomerio universiteto profesorius Antanas Kulakauskas. Profesoriaus teigimu, tautas įprasta skirstyti į senas ir naujas. Prie senųjų tautų skiriami vokiečiai, prancūzai, lenkai ir netgi škotai. Lietuviai, deja, nepatenka į senųjų tautų panteoną. Taip atsitiko todėl, kad 1918 metais Lietuvos valstybė, skirtingai nuo lenkų, buvo kuriama nauju pagrindu. Valstybės sukūrimo idėja atsirado keliolikos inteligentų, išsilavinusių žmonių sąmonėje. Ir tai negausiai grupei pavyko patraukti savo pusėn plačias liaudies mases. Lietuvių kalba net nebuvo oficiali LDK kalba, ji išsilaikė tik kaip liaudies šnekamoji kalba, o LDK valdantis elitas ir bajorija vis labiau lenkėjo.
Kauno apskrities viešosios bibliotekos Retų spaudinių skyriaus darbuotojas Sigitas Lūžys skaitė pranešimą Senoji Kauno knyga. Kauniečiai knygas skaityti pradėjo palyginti anksti, tą liudija ir įrašai ranka senosiose knygose. Pats seniausias toks įrašas susijęs su knygos vagyste. O ir kiti įrašai patys įvairiausi nuo prakeiksmų iki atsidūsėjimų.
Rygos miesto bibliotekos direktorė Dzidra Šmita papasakojo apie vienos bibliotekos direktorių, kuris atleido visas senas darbuotojas, o į jų vietas priėmė jaunas. Tačiau po 20 metų pastebėjo, kad rezultatai panašūs visos jo tada priimtos darbuotojos jau senos. Kartą kovo 8 dienos proga bibliotekoje suruošta akcija tą dieną bibliotekose lankytojus priiminėjo tik vyrai. Kiekvienai atėjusiai moteriai buvo pateikiama šampanas ir šokoladas ir krūva leidinių, skirtų moterims. Šios akcijos stebėti subėgo žurnalistai, fotografai, televizijos. Tokio spaudos dėmesio biblioteka dar nebuvo mačiusi jokios konferencijos, parodos ir kiti moksliniai renginiai nebuvo tokie populiarūs. Bet tikslas pasiektas į biblioteką atkreiptas dėmesys.
Šventės metu atidaryta ir paroda Senoji Kauno periodinė spauda iš bibliofilo Šarūno Šimkevičiaus kolekcijos. Kaip pasakojo parodos autorius, kaunistika jo kolekcijoje sudaro didesnę dalį. Savo kolekcionavimo praktiką Šarūnas pradėjo nuo pašto ženklų, degtukų dėžučių, monetų. Nuo pat vaikystės mėgo ir knygas tėvai jam nupirko didelę biblioteką. Senąją periodinę spaudą bibliofilas pradėjo rinkti 1983 metais. Viskas prasidėjo nuo susidomėjimo istorija senuose laikraščiuose galima buvo paskaityti tokių dalykų, apie kuriuos tarybiniai laikraščiai nerašė. Pačius pirmuosius kolekcijos eksponatus rado tėvų bibliotekoje. Paskui prasidėjo tolesni ieškojimai. 1984 metais pirmą kartą apsilankyta Kauno ir Vilniaus antikvariniuose knygynuose, beje, dabar nebeegzistuojančiuose. Nuo 1985 metų pradėjo lankytis Kauno kolekcininkų klube. Vilniaus kolekcininkų klube pirmą kartą apsilankė kiek vėliau 1987 metais. Šiuose klubuose įsigijo daug įdomių leidinių.
Parodai bibliofilas atrinko 106 pavadinimų leidinius lietuvių, rusų, lenkų, žydų, baltarusių kalbomis. Tai tik dalis jo turimų Kaune leistų ar spausdintų laikraščių. Parodai atrinkti patys rečiausi leidiniai. Lankytojai gali pasigesti senesnių leidinių nes lyginant su Vilniumi ar Gardinu, Kauno periodinė spauda žymiai vėlyvesnė siekia tik XIX amžiaus vidurį.
Tačiau parodos lankytojai galėjo susipažinti su įdomiais cariniais Kauno periodiniais leidiniais. Tarp jų eksponuojamas ir pirmasis Kauno laikraštis lietuvių kalba Nedėldienio skaitymas, kurį 1905 metais įsteigė ir redagavo A. Jakštas. Kaune 1907 metais pradėjo eiti valstiečiams skirtas krikščioniškas leidinys Vienybė, leidžiamas Šv. Kazimiero draugijos, redaguojamas A. Aleknos. Jo tikslas skleisti religines tiesas, propaguoti katalikų tikėjimą, šviesti kaimo žmones. 1914 1915 metais Vienybė buvo leidžiamas Vilniuje, o prieškariu vėl atgaivinta Kaune.
Nuo 1907 metų Kaune pradėjo eiti mėnesinis literatūros, mokslo ir politikos žurnalas Draugija, redaguojamas A. Dambrausko-Jakšto. Tai buvo pirmasis storas lietuvių žurnalas po spaudos atgavimo. Jame bendradarbiavo beveik pusantro šimto įvairių pažiūrų autorių. Nuo 1911 metų žurnalas leido priedą besimokančiam jaunimui Ateitis, kuris 1913 metais tapo atskiru leidiniu. 1911-1914 metais ėjo priedas Mūsų tautinės tvėrybos žiedai. 1910 metais Kaune išėjo moterims skirto katalikiško mėnesinio žurnalo Lietuvaitė pirmasis numeris. Tais pačiais metais pasirodė ir pirmasis miesto lietuviškas satyros ir humoro periodinis leidinys Garnys. Beje, tuo laikotarpiu Kaune ėjo ne tik katalikiški laikraščiai eksponuojamas ir marijavitų sektos leidinys Teisybė.
1905-1915 metų laikotarpiu Kaunas nebuvo pagrindinis periodinės spaudos centras, daugeliu atžvilgių nusileido Vilniui ir net Seinams. Tačiau prieškariu Kaunas jau neabejotinai tapo svarbiausiu Lietuvos periodikos centru. Todėl prieškario leidinių gausu Šarūno parodoje. Jeigu reikėtų išskirti svarbiausią Kauno leidinį iš šio laikotarpio, jam pačiam būtų sunku. Jam labai patiko ir Naujoji Romuva, Židinys, Karys, Trimitas. Taip pat kai kurių leidinių vertinimo kriterijai yra skirtingi: vienus reikia vertinti pagal turinį, kitus pagal retumą, estetinę išvaizdą. Išskirtini ir fotografijos žurnalai Galerija ir Fotomėgėjas. Šarūnas labai brangina ir Kauno žydiškus laikraščius tokių jo kolekcijoje bent keliolika. Taip pat Kaune ėjo ir rusiškų, lenkiškų, baltarusiškų laikraščių. Kadangi dalis miesto gyventojų nemokėjo lietuviškai, jiems valdžia leido rusiškus leidinius kad galėtų bent įstatymus perskaityti.
1940-1941 metais daugelis Kauno laikraščių buvo sustabdyti, pradėjo eiti nauji sovietų valdžios leidiniai. Vokiečių okupacijos laikotarpis Kauno spaudai buvo žymiai košernesnis už sovietinį.
Iš viso Šarūno Šimkevičiaus kolekcijoje yra apie 1000 skirtingų pavadinimų periodinių leidinių (1762 1944). Po vieną egzempliorių renkami visi Lietuvoje ir kitur ėję lietuviški leidiniai. Taip pat Šarūnas renka ir sovietinio laikotarpio lietuviškus laikraščius (1945 1988). 1988 metais prasidėjęs Sąjūdžio laikotarpis taip pat neliko jo nepastebėtas. Tiesa, dėl vietos stokos šią temą teko užbaigti. Tačiau iš dalies net ir ji dar pildoma kaip nenupirksi kokio naujo Dzūkijoje išėjusio laikraščio, kartais ir keičiamasi su kitais kolekcininkais. Pastaruoju metu Šarūnas leidinius daugiausia įsigyja Vidmanto Staniulio knygyne antikvariate Kaune.
Kauno miesto bibliotekoje veikė ir dar dvi parodos: filatelijos paroda Lietuvybės ištakos Europoje iš T. Rimdeikos kolekcijos ir dailininko Antano Šakalio sukurti Estampai.
© 2008 XXI amžius
|