Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Nuomonės
Poezija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Paminėjo nekaltų žmonių tremtį

Kazimieras Dobkevičius,
Bronius VERTELKA, Birutė Nenėnienė

Kauno geležinkelio stotyje dainavo Kauno tremtinių choro grupė „Ilgesys“

Panevėžyje, prie akmeninės sienos Nepriklausomybės aikštėje, iš degančių žvakučių buvo sudėliotas žodis „Lietuva“ Kazimiero DOBKEVIČIAUS ir Broniaus VERTELKOS nuotraukos

Skaudi sukaktis prisiminta Vilkaviškio geležinkelio stotyje, iš kurios daugeliui prasidėjo tremtinio kelias

Renginyje Panevėžyje dalyvavo (iš dešinės) Švč. Trejybės bažnyčios rektorius kun. Eugenijus Styra ir vyskupas Jonas Kauneckas Birutės NENĖNIENĖS ir Broniaus VERTELKOS nuotraukos

Ankstų gegužės 22-osios rytmetį įvairiose Lietuvos vietose paminėtas Didžiosios 1948 metų tremties 60-metis. Pažymint tragišką lietuvių tautos genocido ir tremties 60-metį įvairiuose Lietuvos miestuose, miesteliuose, geležinkelių stotyse šeštą valandą ryto žmonės uždegė atminimo žvakeles, pagerbė žuvusiųjų, suluošintų savo tautiečių kančių kelią, pasimeldė.

Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie Lietuvos Laisvės paminklo ir Nežinomo Lietuvos kario kapo ir Amžinosios ugnies tądien ankstų rytą susirinko didelis būrys buvusių tremtinių, politinių kalinių su vėliavomis ir žvakutėmis. Minėjimo dalyviai iš degančių žvakučių sudėliojo žodį „Lietuva“. Minėjime dalyvavo Lietuvos Seimo nariai: Vincė Vaidevutė Margevičienė (šio renginio organizatorė), Kazys Starkevičius, Vida, Marija Čigriejienė, Rytas Kupčinskas, Kauno miesto vicemerai Kazimieras Kuzminskas ir Arvydas Mikaitis, Švedijos žurnalistas Jonas Ohmanas bei grupė kitų garbių žmonių. Su savo vėliava dalyvavo Kauno jūrų skautai, moksleiviai. Padėta gėlių prie Laisvės paminklo ir Nežinomo kario kapo.

Iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus tremtiniai ir politiniai kaliniai kartu su jaunimu nuvyko į Kauno geležinkelio stotį padėjo gėlių ir uždegė žvakutes, o Kauno tremtinių choro grupė „Ilgesys“ dainavo patriotines dainas, sugiedojo Lietuvos himną. Vėliau, Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, už visus tremtinius šv. Mišias aukojo bažnyčios rektorius kun. Tomas Karklys. Pamoksle kunigas tremtinius pavadino gyvenimo druska, todėl, kad būdami pamaldūs, dievobaimingi, sugebėjo ištverti pažeminimus, badą, šaltį ir išlikti gyvi, sugrįžti į Lietuvą. Po rektoriaus palaiminimo buvę tremtiniai rinkosi į Kauno Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos būstinę vykusią konferenciją.

Panevėžyje į šešių dešimčių metų senumo įvykius sugrąžino renginys „Didžioji tremtis – „Pavasaris“, kurį organizavo kultūros centras „Panevėžio linelis“ ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Panevėžio filialas. Pagerbiant gyvus ir mirusius tremtinius Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčioje šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, dalyvavo šios šventovės rektorius kun. Eugenijus Styra ir kun. Rimantas Kaunietis. Ganytojas priminė, jog tų šiurpių liudininkų atminimas yra įamžintas ir akmenyse Atminties sienoje šalia Šv. Trejybės bažnyčios. 1940-1959 metais Lietuva neteko daugiau nei 1,1 mln. žmonių. Lietuviai buvo išblaškyti į 1152 tremties taškus. Ten jie buvo verčiami pasirašyti, jog atsisako teisės atgauti paliktą sodybą ir ūkį. Tremtiniai sovietinėje imperijoje buvo laikomi prasčiau nei šunys. Daugelis jų mirė nuo bado ir ligų. Apie sunkią lietuvių dalią yra sukurta daugybė dainų ir eilėraščių. Apie tai byloja ir poetų Vytauto Cinausko, Simo Račiūno bei Antano Miškinio eilės, kurias skaitė vyskupas. Ganytojas neslėpė, jog ir šiandien Lietuva dejuoja stumiama į neviltį, tarp turtingųjų ir skurdžiai gyvenančiųjų yra didžiulė socialinė nelygybė. „Tikėkite, ateis laikas, kai į Lietuvą ateis tikrasis Atgimimas“, – kalbėjo vysk. J. Kauneckas.

Po šv. Mišių visi rinkosi prie akmeninės sienos Nepriklausomybės aikštėje, kurioje įamžintas tremtinių atminimas. Čia plaikstėsi žvakučių, kurios buvo sudėliotos į žodį „Lietuva“, liepsnelės. Krašto apsaugos savanoriai stojo į garbės sargybą su šešiais degančiais deglais – tiek praėjo dešimtmečių nuo masinio trėmimo pradžios, nuskambėjo širdį verianti daina „Kur tas dulkėtas traukinys“. Kalbėjo miesto Tarybos sekretorius Petras Leikauskas. Krasnojarsko krašte gimęs istorikas priminė: jo tėvai – nuo Sidabravo kilusi motina ir dzūkas tėvas – negalėjo parinkti savo sūnaus gimimo vietos. LPKTS Panevėžio filialo pirmininkas Raimondas Pankevičius ragino branginti savo tėvynę – Lietuvą. Paskui giedojo mišrus choras „Likimai“, kankliavo bene vyriausia šalyje kanklininkė Regina Daniūnienė, dainavo jungtinis Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios ir Kristaus Karaliaus Katedros jaunimo kvartetas.

O Vilkaviškyje paminėti didžiosios tremties 60-ųjų metinių gegužės 22-osios rytą tekant saulei žmonės rinkosi Jono Basanavičiaus aikštėje.

Negausus tremtinių būrelis, skautų, mokinių iš miesto mokyklų ir iš tolimesnio rajono krašto – Keturvalakių pagrindinės, Švietimo skyriaus vedėja, Savivaldybės vicemeras, tremtinių atstovai iš atsineštų žvakelių ant grindinio prie patriarcho paminklo sudėjo žodį „Lietuva“. Prie mikrofono priėjęs 1948 metų gegužės 22-osios tremtinys V. Piečiukaitis trumpai priminė susirinkimo tikslą. Paėmęs už rankos tremtinės atsivestą nediduką anūkėlį, baltagalvis kaip gegužio žiedų nusagstyta obelis mokytojas vogčiomis nubraukęs ašarą pasakė: „Tada aš buvau maždaug toks, žydėjo sodai...“ Susirinkusiems daugiau žodžių nereikėjo. „Aušros“ vidurinės mokyklos mergaičių ansambliui dainuojant tremtinių dainą, šeštą ryto suskambo Vilkaviškio Katedros varpai. Jų aidėjimo palydėti minėjimo dalyviai sėdo į automobilius ir nuvyko į Vilkaviškio geležinkelio stotį, iš kurios daugeliui prasidėjo tremtinio kelias. Perone sustoję žmonės sugiedojo Lietuvos himną bei „Marija, Marija“, padėjo gėlių ir žvakelių prie tremtį menančio paminklo, degančių žvakių takelį paliko palei bėgius.

© 2008 „XXI amžius“