Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Nuomonės
Poezija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Savamokslė kūrėja

Bronius VERTELKA

Paliūniškietė Stasė Blažienė daug ką moka: kuria eiles ir giesmes, tapo, audžia, mezga, siuvinėja Autoriaus nuotrauka

Karsakiškio bendruomenės namuose verta apžiūrėti Stasės Blažienės tapybos ir tekstilės darbų parodą. Tai pirmoji personalinė Paliūniškyje gyvenančios savamokslės menininkės kūrybos ekspozicija.

Parodos atidaryme dalyvavo rajono meras Povilas Žagunis, Karsakiškio, Paliūniškio ir Tiltagalių bendruomenių nariai. Meras S. Blažienei dovanojo Marijos Šileikaitės-Čičirkienės fotoalbumą „Vieškelio motyvas“ su įrašu. Tada ir paaiškėjo, kad parodos autorė yra ne tik dailininkė, bet ir poetė. Kai skaitė eilėraštį „Gimtinė“, ne vieno akyse sublizgo ašaros. Pirmąjį savo eilėraštį Stasė parašė prieš 35 metus sienlaikraščiui. Nuo to laiko bendradarbiai ją vadina poete. Stasė rašė eiliuotus posmelius mamai, juos įrišo kaip knygą ir padovanojo savo artimiausiam žmogui. Netgi uošvei skyrė dainą. Iš lietuvių poetų pačiai S. Blažienei arčiausiai prie širdies Paulius Širvys. Ponia Stasė kuria ir giesmes, giedamas Paliūniškio maldos grupės, kuriai ji pati ir vadovauja. Melstis renkasi kiekvieną pirmadienį jau šešeri metai. Renkasi tam, kad pabūtų kartu, padėkotų Dievui už sveikatą bei kitas jo suteiktas malones. Giliai tikinti S. Blažienė yra apdovanota Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebono kan. Petro Baniulio padėka. Aktyvios Panevėžio vyskupijos Gyvojo rožinio narės veikla įvertinta Popiežiaus Jono Pauliaus II apaštaliniu palaiminimu. S. Blažienei yra išduotas Švč. Mergelės Marijos Gyvojo rožinio draugijos narės bilietas, kurį ji itin brangina.

Stasė nėra stiprios sveikatos – ji jau patyrė septynias operacijas. Prieš 33 metus jai operavo širdį chirurgai Algimantas Marcinkevičius ir Vytautas Sirvydis, dabar pasaulinio garso mokslininkai. O kai ji ruošėsi galvos operacijai Panevėžyje, kaip tik tuo metu miesto ligoninėje turėjo aukoti šv. Mišias Panevėžio vyskupas J. Kauneckas. Stasė išdrįso ganytoją paprašyti, kad jis už ją pasimelstų. Mat jaunystėje jai teko dirbti Vandens ūkio projektavimo institute, kur J. Kauneckas dirbo inžinieriumi, o ji – kopijuotoja. S. Blažienė išsaugojo tų laikų nuotrauką, kurioje jie abu įamžinti lauke prie nivelyro.

Stasė augo Žudžgalio kaime, ties kuriuo ribojasi Panevėžio, Anykščių ir Kupiškio rajonai, aštuonių vaikų šeimoje (turėjo tris seseris ir keturis brolius). Anksti išmoko austi. Kai namuose nebūdavo vyresniųjų, sėsdavo į stakles. Mėgino austi ir vėliau, tačiau namo šeimininkas, kur nuomojosi kambarėlį, uždraudė – mat jam įkyrėjo staklių pyškėjimas. Žingeidi ji buvo. Kai sesuo dirbo Vilniaus dailės kombinate, ten savo tekstilės darbus pristatinėti pradėjo ir Stasė. Būdama 26 metų, nusipelnė liaudies meistrės vardo. Prieš porą metų, Lietuvos tautodailininkų sąjungai švenčiant 40-metį, S. Blažienei buvo įteikta padėka. Paliūniškietė mezga, siuvinėja, siuva, tapo natiurmortus, gėles, peizažus, nors jokių meno mokslų nėra ėjusi. Praeidamas pro Blažių sodybą, nenoromis stabteli – kieme tik akmuo, žemė ir medis. Meniškai iškarpyta gyvatvorė. Tujos medis atrodo, tarsi sudėtas iš girnapusių. Netgi darže, tarp lysvių, yra vietos žaliuojančiai vejai. Gamtoje rastą įdomesnį akmenį ar miške aptiktą retesnę šaką – vis sodybai pritaiko.

Nepavydėti kitam, o dalytis tuo, ką turi – tokia S. Blažienė. Lygiai prieš 30 metų ji eiliavo: „Kai skausmas draskys tau krūtinę, gyvenimas nemielas bus, net ir tada, kai džiaugsmas liesis per kraštus, galvokime, galvokime vieni apie kitus“.

S. Blažienė Paliūniškio bendruomenei žada pateikti dar ne vieną siurprizą, galbūt tokį, kokio gyvenvietėje dar nebuvo.

Paliūniškis,

Panevėžio rajonas

© 2008 „XXI amžius“