Atnaujintas 2008 rugsėjo 24 d.
Nr. 72
(1665)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Prisimintas partizanų vadas Vladas Montvydas-Žemaitis

Audronė V. ŠKIUDAITĖ

Seime vykusio partizanų vado
Vlado Montvydo-Žemaičio
minėjimo dalyviai

Rugsėjo 19 dieną Seimo nario Antano Napoleono Stasiškio vadovaujama  Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija, talkinant šaulių organizacijai „Pro Patria“, Seime buvo surengusi partizanų vado Vlado Montvydo-Žemaičio minėjimą, kuriame dalyvavo ir trys jo vaikai.

Kaip skelbia Lietuvos gyventojų genicido ir rezistencijos tyrimo centro informacija, Vladas Montvydas gimė 1911 m. rugsėjo 9 dieną Gatautiškės kaime, Šilalės rajone. Tėvai dirbo Gatautiškės dvare. Baigęs Poežerės pradžios mokyklą išmoko staliaus amato, tarnavo Lietuvos kariuomenėje, dalyvavo visuomeninėje veikloje, buvo Šaulių sąjungos narys, šaulių būrio vadas. 1938 metais vedė, ūkininkavo, pasistatė kalvę, gamino „bričkutes“.

Artėjant antrajai rusų okupacijai V. Montvydas pasirinko tėvynės  gynėjo kelią. 1944 m. pradžioje Varnių apylinkėse jis pradėjo organizuoti Lietuvos laisvės armijos „Vanagų“ grupę. Priesaika būdavo priimama V. Montvydo namuose, į čia slapčia buvo vežami ginklai. 1944 m. liepos mėnesį abu su bendražygiu Stasiu Beniuliu surinkę aplinkinių kaimų jaunuolius su ginklais iškeliavo į Platelių miškus.

V. Montvydo žemėje buvo įrengtos trys partizanų slėptuvės-bunkeriai. Vieną iš jų, kuriame jis slėpėsi su S. Beniuliu, 1944 m. rudenį susekė okupantai. Partizanai nesutriko ir atsišaudydami bei mėtydami granatas išsiveržė iš apsupties. Tai buvo pirmas, bet ne paskutinis  sėkmingas V. Montvydo prasiveržimas.

1944 m. Kūčių vakarą okupantai sudegino V. Montvydo ūkį, žmona ir penki mažamečiai vaikai liko gyvi, tačiau be pastogės. Partizano šeimą glaudė ir augino giminaičiai, Žemaitijos kaimų valstiečiai. Vėliau, 1951-aisiais, jo žmona buvo suimta ir įkalinta Kazachijoje, Džeskazgane. Mažamečiai vaikai slapstėsi pas gerus žmones.

1947 m. pabaigoje Žemaičių apygarda smarkiai nukentėjo nuo KGB agentų provokacijų, septynis mėnesius neturėjo vado. Jonas Žemaitis-Vytautas, naujai įkurtos Vakarų (Jūros) srities vadas, 1948 m. pradžioje Žemaičių apygardos vadu paskyrė Šatrijos rinktinės vadą, ilgametį LLA narį ir aktyvų kovotoją su okupantais V. Montvydą.

V. Montvydo-Žemaičio vadovaujamoje apygardoje buvo ypač gerai išplėtota pogrindinė spauda. Suprasdamas, kad vien ginklu sunku pasipriešinti okupantams, jis daug dėmesio skyrė partizanų spaudai. Vadas nuolat ieškojo literatūrai gabių jaunuolių, pats redagavo leidinius. Buvo leidžiami laikraščiai „Kovojantis lietuvis“, „Malda girioje“, „Laisvės balsas“, pastarasis trūkstant popieriaus buvo spausdinamas mokykliniuose sąsiuviniuose. 1952 metais eilėraščių rinkinys „Laisvės kovų aidai“ buvo išleistas net 1000 egzempliorių tiražu. Yra žinių, kad slapta buvo surinktas ir išspausdintas valstybinėje Telšių spaustuvėje.

V. Montvydas-Žemaitis, vienas ilgiausiai apygardai vadovavusių vadų, žuvo išduotas. 1953 m. rugpjūčio 23 dieną Poežerės k., Šilalės r. gyventojas Juozas Naujokas-Žvejys pranešė Varnių NKVD, kad tarp Lūksto ir Paršežerio ežerų dažnai praeina du partizanai. Iš aplinkinių rajonų surinkti stribų ir enkavedistų pulkai surengė pasalą. Žuvo apygardos vadas V. Montvydas-Žemaitis ir jo adjutantas B. Alūza-Bedalis. Po kelių dienų – rugpjūčio 27 dieną – štabo bunkeryje apsupta nusišovė partizanų poetė, partizanų spaudos leidėja Irena Petkutė-Neringa. Partizanų kūnai buvo išniekinti Varniuose, stribų būstinės kieme.

1999 m. gegužės 19 dieną LR Prezidento dekretu Vladas Montvydas buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties), jam suteiktas dimisijos pulkininko laipsnis.

Minėjimo Seime metu prisiminimais pasidalijo V. Montvydo dukra, kalbėjo Seimo nariai A. N. Stasiškis ir G. Steponavičius, „Pro Patria“ parodė keletą dokumentinių filmų apie partizanus. Minėjime dalyvavo buvę partizanai, šauliai, Karo akademijos kariūnai.

Vilnius

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija