Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Iš mūsų
    kultūros
    istorijos
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Laikas ir žmonės
Literatūra
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Dievo ieškojimas – civilizacijos pagrindas

Mindaugas BUIKA

Susitikime su popiežiumi Benediktu XVI dalyvavo buvę Prancūzijos prezidentai Žiskaras d’Estenas (kairėje) ir Žakas Širakas

Popiežiaus susitikimas su Prancūzijos visuomenės elitu

Žiniasklaidoje plačiai komentuojama popiežiaus Benedikto XVI kalba, pasakyta Paryžiuje per jo susitikimą su kultūros ir mokslo pasaulio atstovais. Šventasis Tėvas analizavo tai, kas nuolat primenama katalikiškosios istorijos vadovėliuose: Bažnyčios dvasinis elitas – vienuolijos – buvo prie Europos krikščioniškosios civilizacijos ištakų. Kartu ta kalba buvo ir rimtas iššūkis, nes, kaip žinoma, dabartinėje Europoje dėl pašaukimų stokos vienuolijos, kaip ir jų intelektualinė veikla, yra gerokai susilpnėjusi. Pagaliau tarp Popiežiaus sekuliarizuotų klausytojų – rašytojų, menininkų, akademikų, filosofų, žiniasklaidos vadovų – matyt, nemažai buvo ir tokių, kurie nenori pripažinti mūsų žemyno kultūros krikščioniškųjų šaknų.

„Mes buvome lietuviai“

Dr. Jonas Norkaitis

Vokietijoje po karo atsikėlė daug lietuvių – bėgdami nuo gresiančios sovietų okupacijos jie bevelijo palikti tėvynę keliems mėnesiams, kaip dauguma jų tada galvojo. Po kelerių metų iš kelių dešimčių Vokietijoje prisiglaudusių lietuvių liko gana nedaug, mat dauguma jų matydami, kad Lietuva okupuota ilgam, kraustėsi į užjūrius. Tai susilpnino Vokietijos lietuvių bendruomenę, tačiau ir „sucementavo“ – likusiesiems teko dirbti ir vienytis žymiai stipriau. Iš buvusių veiklių Vokietijos lietuvių liko nedaug. Vienas jų dr. Jonas Norkaitis, kurio publikacijas „XXI amžiaus“ puslapiuose sutinka ir mūsų skaitytojai. Tai plačios erudicijos lietuvis, daug prisidėjęs prie Vokietijos ir pasaulio lietuvybės stiprinimo. Šiandien pristatome interviu su dr. J. Norkaičiu, nes tam yra svarbi proga: šią savaitę jis mini svarbią gyvenimo sukaktį – savo 80-metį.

Pirmas mitingas išliko kaip šviesus prisiminimas...

Vytautas Bagdonas

Edmundas Cimbalistas prisipažįsta, kad jeigu atsirastų antrasis Sąjūdis, jis dalyvautų jame, kiek tik leistų jėgos...

1988 metų rugsėjo 4-osios pavakare Anykščiuose, Dainuvos slėnyje, kur ne vieną dešimtmetį būdavo organizuojamos dainų šventės, įvyko iki tol negirdėtas neregėtas dalykas – mitingas. Jį organizavo neseniai susitelkusi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Anykščių rėmimo grupė. Tą mitingą gerai prisimena ir vienas iš jo organizatorių, buvęs aktyvus sąjūdietis, Anykščių rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėjas Edmundas  Cimbalistas.

Marcinkoniškiai saugo dzūkišką autentiką

Rūta AVERKIENĖ

Marcinkonių kaimo bendruomenė įgyvendino unikalų projektą „Šilinių dzūkų godos, troškimai ir darbai“. Didžiausias Lietuvos kaimas jau pasipuošė dvejomis autentiškomis dzūkiškomis skaldytos pušies tvoromis, o kaimo šventės metu pašventintas naujai šalia bažnyčios atstatytas pats didžiausias ir originaliausias Lietuvoje penkiolikos metrų Marcinkonių kaimo kryžius.

Vadoklių gimtadienis

Bronius VERTELKA

Paminklinį akmenį atidengė rajono meras Povilas Žagunis, kilęs iš Vadoklių seniūnijos

Rugsėjo 13-ąją, šeštadienį, Vadokliuose vyko miestelio 630-ųjų metinių  ir heraldikos šventė. Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios klebonas kun.Vidmantas Kareckas aukojo šv. Mišias, kurių metu padėkojo visiems prisidėjusiems rengiant miestelio šventę, ragino būti sąmoningais ir garbingais savo krašto piliečiais ir išreiškė viltį, kad  į Vadoklius sugrįš blaivystė. Baigiantis šv. Mišioms klebonas pašventino miestelio vėliavą ir herbą.

Į darbą – su fotoaparatu

Bronius VERTELKA

Linkuvos girininkui Virginijui Kacilevičiui fotografija – atokvėpis

Išsiruošęs į darbą Linkuvos girininkijos girininkas Virginijus Kacilevičius nepamiršta pasiimti ir fotoaparato. Kartais per dieną užfiksuoja tik vieną kadrą, o kartais ir dvidešimt – priklauso nuo to, ką girininko akis pastebi. Virginijus fotografuoja gamtą. Anuometėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje baigusiam miškininkystę ji brangiausia.

Pirmąjį kadrą Virginijus padarė būdamas 7-erių. Pasisodino savo senelę ir ją nusitaikė paprastučiu fotoaparatu „Liubitel“. Toji šypsojosi: „Kam, vaikeli, stengiesi, vis tiek nieko nesigaus“. Vaikui buvo didžiulis džiaugsmas, kai popieriuje išryškėjo senelės paveikslas. Žengti į paslapčių sklidiną fotografijos pasaulį Virginijui padėjo užmegzta pažintis su patyrusia Linkuvos fotomeistre Aldona Valteriene. Pamažu kaupėsi patirtis. Paskui Virginijų paviliojo muzika. Laisvalaikiu grojo gitara ir dainavo Pakruojo restorane, netgi su draugais įrašė kompaktinį diską.

Gimnazijos istorija muziejuje

Bronius VERTELKA

Iš kairės: parodos kuratorė Joana Viga Čiplytė, gimnazijos direktorius Romualdas Dambrauskas, vicemerė Zita Kukuraitienė, gimnazijos muziejaus vadovas Vytautas Baliūnas ir kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas

Per 500 eksponatų, iš jų apie 300 nuotraukų – tokia paroda, skirta Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos 280 metų sukakčiai pažymėti,  atidaryta rugsėjo 18- ąją miesto Kraštotyros muziejuje. Eksponatai imti iš gimnazijos muziejaus fondų, kuriuose sukaupta apie 12 tūkstančių vertingų eksponatų. Projekto kuratorė muziejininkė Joana Viga Čiplytė, dailininkė – Danguolė Gailiūnaitė.

Nuotraukos tarsi tapyba

Bronius VERTELKA

Fotomenininkas Petras Kaupelis (kairėje) ir tapytojas Sigitas Laurinavičius

Rugsėjo 18-ąją Panevėžio J. Miltinio dramos teatre atidaryta fotomenininko Petro Kaupelio kūrybos paroda „Fata morgana“. Fata morgana – tai miražų iliuzijos. Žiūrėdamas į nuotraukas net pagalvoji, kad tai ne fotografuota, o piešta. Tapytojas Sigitas Laurinavičius sako, kad tai ne vien fotografo, bet ir fiziko, chemiko, režisieriaus, gabaus menininko  triūso vaisius. Tai rodo, kokios  neišsemiamos yra žmogaus galimybės. Fotografijos, kurias galima tapatinti su tapybos darbais, yra išgautos žaidžiant su stiklu. Kada perskaitai patikusio autoriaus knygą, ieškai kitos. Taip ir su P. Kaupelio kūriniais, kuriuos reikia  žiūrėti ne kartą.