Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Iš mūsų
    kultūros
    istorijos
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Laikas ir žmonės
Literatūra
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Marcinkoniškiai saugo dzūkišką autentiką

Rūta AVERKIENĖ

Marcinkoniškiai prie penkiolikos metrų aukščio originalaus aukščiausio Lietuvoje kryžiaus, kurį padarė kryždirbys Algis Svirnelis (viršuje)

Marcinkonių kaimo bendruomenė įgyvendino unikalų projektą „Šilinių dzūkų godos, troškimai ir darbai“. Didžiausias Lietuvos kaimas jau pasipuošė dvejomis autentiškomis dzūkiškomis skaldytos pušies tvoromis, o kaimo šventės metu pašventintas naujai šalia bažnyčios atstatytas pats didžiausias ir originaliausias Lietuvoje penkiolikos metrų Marcinkonių kaimo kryžius.

Istoriniuose šaltiniuose nuo 1637 metų minimas Marcinkonių kaimas turi unikalią istorinę praeitį. Kūręsis ir didėjęs prie geležinkelio Varšuva-Peterburgas, kaimas iki pat Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo, kaip sako kaimo senoliai, buvęs „tai po lenkais, tai po rusais“, labai kovojo ir saugojo lietuvybę. Iki šių dienų daugelis marcinkoniškių išsaugojo ir žino iš tėvų ir senelių perduotas liaudies amatų paslaptis. Pušynėliuose išsibarsčiusiose sodybose iki šiol galima rasti senųjų dzūkų gyvenimo būdą liudijančių dalykų:  pintų krepšių, austų lovatiesių, kitų namų apyvokos daiktų. Marcinkonyse Dzūkijos nacionalinio parko darbuotojų iniciatyva organizuojamos audimo, pynimo iš vytelių, šaknų, karnų, žvakių liejimo, margučių marginimo mokyklėlės.

Marcinkonių kaimo bendruomenės ir Dzūkijos nacionalinio parko ir Marcinkonių pagrindinės mokyklos projektas ,,Šilinių dzūkų godos, troškimai ir darbai“ buvo pristatytas Marcinkonių etnografijos muziejaus klojime. Marcinkonių bendruomenės pirmininkė Rimutė Avižinienė didžiuojasi, kad šeštus metus gyvuojančiai kaimo bendruomenei pavyko laimėti Lietuvos saugomų teritorijų tarnybos konkursą „Išsaugokime vertybes veikdami kartu“. Konkursas organizuotas vykdant visuomenės informavimo kampaniją „Laiko patikrintos vertybės – naujos galimybės“, kurią globoja Lietuvos Prezidentas. Konkursą administruoja VšĮ „Gamtos paveldo fondas“.

Bendra projekto išlaidų suma – 15 tūkst. 840 litų, iš Fondo skirta 14 tūkst. 400 litų, dar 1440 litų skyrė Varėnos rajono savivaldybė. „Dvi autentiškos dzūkiškos tvoros taps pavyzdžiu kaimo žmonėms, kurie ketina keisti savo kiemų tvoras. Kaimą lankantys turistai taip pat turės galimybę pamatyti autentišką (skaldytų statinių) šilinių dzūkų tvorą. Viena 60 metrų tvora su lipyne yra šalia pagrindinės kaimo gatvės, 100 metrų tvoros aptverta dalis senos sodybos šalia gausiai turistų lankomo pažintinio Zackagirio tako...“, – sakė Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Drobelis.

Unikaliu projektu pasidžiaugė Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Alvydas Valeiša, Valstybės saugomų teritorijų tarnybos darbuotoja Onutė Drobelienė, jį teigiamai įvertino projekto koordinatorė Aušra Birgelytė.

Marcinkonių etnografijos muziejaus klojime pristatyta ir projekte dalyvavusių Marcinkonių pagrindinės mokyklos moksleivių fotografijų paroda. Jose užfiksuoti gražiausi Mančiagirės ir Zervynų kaimų vaizdai. Kad savo senelių patirtį perimtų ir savo krašto praeitimi domėtųsi ir kaimo jaunimas, projekto metu buvo surengta dviejų dienų etnokultūrinė stovykla. Joje dvylika Marcinkonių pagrindinės mokyklos jaunesniųjų klasių moksleivių, lydimi kaimo bendruomenės, mokyklos ir Dzūkijos nacionalinio parko atstovų, aplankė Mančiagirės ir Zervynų kaimus. Šios stovyklos tikslas – kad jaunieji marcinkoniškiai patys savo akimis pamatytų ir fotografijose užfiksuotų unikalią Dzūkijos gamtą ir autentišką senovinę architektūrą: kryžius, koplytėles, langines – ir  patys prisiliestų prie amžinų vertybių.

Rimutė Avižinienė džiaugiasi, kad pavyksta rasti bendrą kalbą su Dzūkijos nacionalinio parko darbuotojais. Rengiant projektą kartu buvo tariamasi ir svarstoma, kokius darbus kaimo labui reikėtų nuveikti pirmiausia. Sutarta, kad kaimo gražinimą reikėtų pradėti nuo tvorų. Parko etnografė Dalia Blažulionytė  perdavė daug istorinės medžiagos meistrui A. Svirneliui.

Po šv. Mišių Marcinkonių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado parapijos bažnyčioje, kurias aukojo Marcinkonių parapijos klebonas kun. Algis Vaickūnas, buvo pašventintas bažnyčios kalno papėdėje pastatytas, šioje vietoje jau trečias kaimo kryžius. Penkiolikos metrų su dviem kryžmom kryžius Lietuvoje dabar ne tik didžiausias, bet ir originaliausias. Jo koplytėlėje yra detalių iš senojo kryžiaus, o kamieno dalyje – trispalvė. Senu dzūkišku papročiu jis apjuostas balta prijuostėle ir aptvertas medine tvorele. Pirmasis kryžius šioje vietoje Šv. Kazimiero draugijos iniciatyva buvo pastatytas 1933 metais. Šis kryžius simbolizuoja marcinkoniškių kovą su okupantais. Lenkų okupacijos metais jis buvo lenkų nupjautas, bet greitai slapta vėl atstatytas ir naktimis saugojamas. Antrasis kryžius šioje vietoje pastatytas prieš 18 metų Darželių kaimo gyventojų pastangomis. Šis kryžius įrašytas kaip dailės paminklas į saugomų objektų sąrašą, jis – Marcinkonių kaimo istorijos dalis.

Marcinkonių seniūnas Vilius Petraška ir bendruomenės pirmininkė dėkodami lininiu rankšluosčiu apjuosė kryžių padariusį zervyniškį Algį Svirnelį, padėkojo ir jį pastačiusiems bendruomenės nariams ir medieną padovanojusiam verslininkui Gintarui Stankaičiui iš Darželių kaimo.

Varėnos rajonas
Autorės nuotraukos

© 2008 „XXI amžius“