Atnaujintas 2008 m. gruodžio 19 d.
Nr. 96
(1689)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

 Išsaugok dvasios ramybę

Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Nežinomo autoriaus malda,  rasta 1692 metais Baltimorės bažnyčioje

Eik ramiai per pasaulio triukšmą ir skubą. Prisimink: ramybė egzistuoja tik tyloje. Nebūk  priešiškas, su visais stenkis palaikyti kuo geresnius santykius. Savo tiesas sakyk ramiai ir aiškiai, bet ir kitus stenkis išklausyti, net ir tuos, kurie kalba nemokšiškai. Venk triukšmingų ir agresyvių žmonių, jie žeidžia tavo dvasią. Nelygink savęs su niekuo, tu rizikuoji pernelyg nusižeminti ar išpuikti. Visada atsiras didesnis ir mažesnis už tave. Su džiaugsmu kurk planus, su džiaugsmu juos įgyvendink. Kad ir koks būtų kuklus tavo darbas, nepamiršk siekti žinių, tobulėti. Tai vienintelė vertybė laiko tėkmėje. Būk atsargus visur, nes pasaulis pilnas klastos. Bet nebūk aklas egzistuojančioms dorybėms. Daug žmonių siekia aukštų idealų, gyvenimas reikalauja didvyriškumo. Būk pats savimi. Niekada neišduok draugystės. Nebūk ciniku meilėje. Meilė, ji vienintelė, nepaisant visų nusivylimų ir sudužusių vilčių, amžina kaip žolynai. Geranoriškai priimk laiko patikrintus patarimus. Stiprink savo dvasios galias, kad nepalūžtum ištiktas staigios nelaimės. Tik nesikrimsk dėl neįvykdomų svajonių, tai gimdo nuovargį ir vienatvę. Gyvenimo taisykles suprask protingai, būk švelnus pats sau. Tu esi visatos kūdikis, lygus su medžiais ir žvaigždėmis. Tu turi teisę būti čia. Nepaisant savo pažiūrų, būk santarvėje su Dievu. Puoselėk savo svajones ir siekius. Išsaugok dvasios ramybę net sunkiuose gyvenimo išbandymuose. Nepaisant visų klastų, varginančio triūso ir sudužusių svajonių, pasaulis yra gražus. Įsidėmėk tai ir stenkis būti laimingas.

(Teksto kalba netaisyta.)

Skaitydamas šią maldą, randu ne tik pagarbos ir meilės Dievui kupinus žodžius, bet ir viso krikščioniško gyvenimo dvasinę programą. Nors malda buvo sukurta daugiau nei prieš 300 metų toli nuo Lietuvos, tačiau jos mintys nepaprastai aktualios ir šiandien visiems krikščionims. Atrodo, kad autorius aprašė šių dienų pasaulį, kuris yra „pilnas klastos“, o žinios yra vienintelė vertybė laiko tėkmėje.

Negaliu žinoti, kas tu buvai, koks tavo išsilavinimas, tačiau viena aišku, kad tu mokėjai gyventi su Kristumi ir patyrei savo žemiškos kelionės metu daug skausmo, nusivylimų, bet nenustojai būti idealistu, kovotoju. Maldos žodžiai atspindi tavo didybę ir sielos stiprumą. Ir tu turėjai svajonių, ieškojai „tikrosios Meilės“, kuri yra „vienintelė“. Tikriausiai buvai daug pajutęs iš savo artimųjų neteisybių, išdavystės, kad ir mus įspėji „neišduoti draugystės“.

Malda tiesiog gaivina, padeda atkurti dvasinę ramybę, atsargumą, trumpais žodžiais išsako visą dvasinio tobulumo esmę, krikščioniškos etikos pagrindą. Pasaulis tampa geresniu arba pradeda keisti tik tada, kai pats pradedi tobulėti: būti doras, gerbti kitus, būti teisingu. Tam jėgų surasi sielos tyloje, suvoksi Dievo valią. Sustiprinęs dvasios galias, kitiems sugebėsi daryti gera, skleisti dorybių palaimą aplinkai... „Nepaisant visų klastų – pasaulis yra gražus“. Baigiamoji mintis yra kaip palinkėjimas kiekvienam siekti laimės, o laimės ilgesys lydi visų laikų ir tautų žmones. Man atrodo, kad jie visi anksčiau ar vėliau pajus tą didį ilgesį Kristaus mums padovanotos meilės ir „apsčiai gyvenimo“.

Kunigas Robertas Pukenis

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija