Atnaujintas 2008 m. gruodžio 19 d.
Nr. 96
(1689)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

 Išsaugok dvasios ramybę

Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Nežinomo autoriaus malda,  rasta 1692 metais Baltimorės bažnyčioje

Eik ramiai per pasaulio triukšmą ir skubą. Prisimink: ramybė egzistuoja tik tyloje. Nebūk  priešiškas, su visais stenkis palaikyti kuo geresnius santykius. Savo tiesas sakyk ramiai ir aiškiai, bet ir kitus stenkis išklausyti, net ir tuos, kurie kalba nemokšiškai. Venk triukšmingų ir agresyvių žmonių, jie žeidžia tavo dvasią. Nelygink savęs su niekuo, tu rizikuoji pernelyg nusižeminti ar išpuikti. Visada atsiras didesnis ir mažesnis už tave. Su džiaugsmu kurk planus, su džiaugsmu juos įgyvendink. Kad ir koks būtų kuklus tavo darbas, nepamiršk siekti žinių, tobulėti. Tai vienintelė vertybė laiko tėkmėje. Būk atsargus visur, nes pasaulis pilnas klastos. Bet nebūk aklas egzistuojančioms dorybėms. Daug žmonių siekia aukštų idealų, gyvenimas reikalauja didvyriškumo. Būk pats savimi. Niekada neišduok draugystės. Nebūk ciniku meilėje. Meilė, ji vienintelė, nepaisant visų nusivylimų ir sudužusių vilčių, amžina kaip žolynai. Geranoriškai priimk laiko patikrintus patarimus. Stiprink savo dvasios galias, kad nepalūžtum ištiktas staigios nelaimės. Tik nesikrimsk dėl neįvykdomų svajonių, tai gimdo nuovargį ir vienatvę. Gyvenimo taisykles suprask protingai, būk švelnus pats sau. Tu esi visatos kūdikis, lygus su medžiais ir žvaigždėmis. Tu turi teisę būti čia. Nepaisant savo pažiūrų, būk santarvėje su Dievu. Puoselėk savo svajones ir siekius. Išsaugok dvasios ramybę net sunkiuose gyvenimo išbandymuose. Nepaisant visų klastų, varginančio triūso ir sudužusių svajonių, pasaulis yra gražus. Įsidėmėk tai ir stenkis būti laimingas.


Privalome sugrįžti pas  savo Kūrėją

Kas nemyli, tas nepažino Dievo, nes Dievas yra meilė (1 Jn 4, 8)

Jūs gerai darote laikydamiesi jo tarsi žiburio, šviečiančio tamsioje vietoje, kol išauš diena ir jūsų širdyse užtekės aušrinė (2 Pt 1-19)

Bolševikų nukrikščionintoje ir žudomoje Lietuvoje iš naujo negailestingai griaunama ekonomika ir naikinama dora, bet jaučiamas besiartinančių šv. Kalėdų dvasinis pakilimas. Vieni skuba į bažnyčią, į rekolekcijas, kiti rūpinasi pabrangusiomis eglutėmis ir šventiniais atvirukais, o suįžūlėję prekybininkai – pelnu. Tas šurmulys trukdo tikintiesiems susikaupti, išlaikyti šv. Advento rimtį ir gerai pasiruošti šv. Kalėdoms. Bet ir šioje liūdnoje aplinkoje yra viltį keliančių ženklų. Šiemet gruodžio 10 dieną Vilniaus operos ir baleto teatre buvo minimos dr. Vinco Kudirkos 150-osios gimimo metinės. Minėjimo programa buvo puiki, dvasinga ir ne vienam išspaudė ašarą. Turbūt seniai teatro patalpos matė tiek daug žmonių – visos vietos buvo užimtos, o lauke, prie teatro durų, stovėjo būrys žmonių, negavusių bilietų. Tarp iškilmių dalyvių buvo daug jaunimo. Tiesiog prieškarinis renginys. Deja, apie Trispalvės 90-ųjų metinių minėjimą negalima nieko panašaus pasakyti. „Minia“ – apie 30 senukų šaulių ir tiek pat civilių. Minėjimui vadovavo Vilniaus meras Juozas Imbrasas, dalyvavo vienintelis Seimo narys Rytas Kupčinskas ir nebuvo nė vieno vyriausybės atstovo. Matyt jiems Trispalvė tėra tik paprasta medžiagos skiautė.


Ar uždegsi Kalėdų žvakelę?

Artėja viena didžiausių metų švenčių – Kalėdos. Ar laukiame jų? Ar ruošiamės? Ar esame pasiryžę atsiprašyti, susitaikyti, priimti?.. Prieš atsakydami dar pažvelkime pro langą, pro kurį matosi apšerkšnijęs žiemos paveikslas, vis dar nenoriai užsiklojantis sniegu. Kiek tolėliau, horizonte, žaliuoja eglės, o medkirčiai jau galanda kirvius ir sunku pasakyti, ar medeliai spės nukeliauti į Salomėjos Neries eilėraštį: „Balta, balta – kur dairais“. O jei nespės, tai atsidurs jaukioj namų šilumoj, išpuošti įvairiaspalviais žaislais ir saugantys senelio dovanas...  Viena iš dovanų skirta Tau. Jos blizgiame popieriuje paslėpta mintis, kurią ir turi išvynioti. Linkiu sėkmės.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija